Darbai sode
Pasak dr. Juozo Lanausko, ruduo tinkamas metas atnaujinti sodus ar praplėsti juose auginamų augalų asortimentą: „Spalio mėnesį galima pasisodinti vaismedžių ir vaiskrūmių. Iš rudens reikėtų pasodinti serbentus, agrastus, avietes bei šalčiui atsparesnių veislių obelis ir kriaušes.“
Taip pat svarbu pasiruošti susirėmimui su kiškiais ir pelėmis, kurie pasirodo spustelėjus šaltukui ir iškritus sniegui. J.Lanauskas pasakoja, labiausiai kiškiai mėgsta obelis, kriaušes ir slyvas, todėl, jei sodas neaptvertas, o medeliai dar jauni, prieš žiemą juos būtina aprišti.
„Vaismedžiams aprišti tinka drėgmei atsparus popierius, eglišakės. Neretai tam sodininkai pritaiko kokią nors kitą medžiagą, pavyzdžiui, senų dieninių užuolaidų atraižas. Sodo reikmenų parduotuvėse galima įsigyti specialių apsaugų, skirtų uždėti ant medelių kamienų.
Kai vaismedžių šakos yra žemai, patartina aprišti ir jų pagrindus bei dalį liemens. 1–2 metų vaismedžių šakas galima priglausti prie liemens, ir vaismedį aprišti nuo apačios iki viršaus“, – pataria dr. J.Lanauskas.
Pašnekovas įspėja, jog pelių nesustabdys nei aukšta tvora, nei aprišalai. Jos dažniausiai veisiasi ir kenkia tuose soduose, kur gausu žolinės augmenijos, todėl žolę prieš žiemą sode verta nušienauti, žemę aplink vaismedžius – supurenti arba sekliai sukasti.
Pelės dažniausiai apgraužia jaunų medelių šaknis ir šaknies kaklelį, o taip pažeistus vaismedžius labai sunku išgelbėti: „Jei jaučiate, kad šių graužikų sode gausu, verta išdėlioti nuodų jaukus. Juos padėkite netoli vaismedžių paukščiams neprieinamose vietose. Galima nuodus dėti į paguldytus drenažo ar panašius vamzdelius, po supresuotų šiaudų ryšuliais. Jei masalus pelės suėda, jų reikia pridėti daugiau.“
Medeliams balinti reikėtų naudoti specialiai tam skirtus mišinius, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalkės.
Vyresnysis mokslo darbuotojas sako, kad ruduo taip pat tinkamas metas vaismedžius ir uogakrūmius patręšti fosforo ir kalio trąšomis, ir pastebi, jog pastaruoju metu dažniausiai prekiaujama kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje, be šių elementų, yra ir azoto, kalcio, magnio bei mikroelementų. Dr. J.Lanauskas pataria naudojant kompleksines trąšas rinktis tokias, kurių sudėtyje yra kuo mažiau azoto (iki 5%).
Po pavasario, neretai soduose randame vaismedžių su sutrūkusiais kamienais. Atsiknojusi žievė sudaro sąlygas į augalą patekti tiek saprofitiniams, tiek parazitiniams mikroorganizmams, o tai alina augalus ir trumpina jų gyvenimo trukmę. Taip atsitinka dėl temperatūrų svyravimo, kai dieną kamienai įšyla, o naktį stipriai atvėsta.
„Kad sumažėtų vaismedžių kamienų perkaitimo dienos metu pavojus, juos reikia nubalinti. Tai daroma rudens pabaigoje arba žiemos pradžioje, kai mažėja lietaus tikimybė, ir krituliai pereina į sniego pavidalą. Medeliams balinti reikėtų naudoti specialiai tam skirtus mišinius, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra kalkės“, – pataria dr. J.Lanauskas.
Rudenį dar vienas galvosūkis – kaip elgtis su nukritusiais medžių lapais? „Nukritusius vaismedžių lapus protingiausia kompostuoti. Lapams krintant, rekomenduojama vaismedžius nupurkšti 5–7% karbamido tirpalu. Apipurkšti reikėtų tiek ant medžio kabančius, tiek nukritusius ant žemės lapus. Karbamide yra azoto, kurio reikia lapus skaidantiems mikroorganizmams. Apipurkšti lapai greičiau pūva, sode sumažėja ir lapuose žiemojančių ligų sukėlėjų“, – pasakoja specialistas.
Darbai darže
Vienas iš pagrindinių darbų lauko daržininkystėje rudenį – derliaus ėmimas ir nuimtos produkcijos ruošimas realizacijai. Daugumos šakniavaisių daržovių derlius pradedamas imti rugpjūčio–spalio mėnesiais.
„Atvėsus orams, anksčiausiai reikėtų kasti burokėlius. Raudonuosius burokėlius būtina nukasti iki šalnų ir laikyti tik sveikus, nepažeistus ligų ir kenkėjų. Kiek vėliau reikia rauti morkas, salierus, geltekles, pastarnokus. Dalį pastarnokų ir gelteklių galite palikti lysvėje, juos apmulčiuokite žiemai durpėmis – galėsite pavasarį išsikasti ir valgyti kaip šviežius. Šakniavaisines daržoves tuojau pat kaupuokite ir neškite į rūsį, nes apvytusios greitai pradeda pūti. Jų šakniavaisius sudėkite į dėžes ir susluoksniuokite su šviežiu smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis“, – pasakoja dr. Rasa Karklelienė.
Vėliausiai galima nuimti porus ir vidutinio vėlyvumo kopūstus – rugsėjo, spalio mėnesiais ir vėlyvuosius – spalio mėnesį. Kopūstų gūžės turi atitikti veislei būdingus požymius, būti sveikos, nepažeistos ligų ir kenkėjų, nesužalotos mechaniškai.
Optimalus svogūnų ropelių ėmimo laikas – rugsėjo trys savaitės, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula apie 75 proc. lapijos: „Likus porai savaičių iki derliaus nuėmimo, naudinga svogūnų lapiją nulenkti žemyn kartele arba lengvu volu. Tai pagreitina ropelių kaklelių brandą ir gerina laikymąsi saugyklose.
Jei meteorologinės sąlygos palankios, nuimtos ropelės apie savaitę brandinamos lauke. Po to pašalinamos jų šaknys ir lapai, o džiovinti ropelės baigiamos gerai vėdinamose patalpose“, – pataria R.Karklelienė.
O štai vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką česnakų ropelių kokybiniams parametrams, – gera šaknų sistema. Gerai susiformavusios šaknys gerina žiemojimą ir tolimesnį ropelių vystymąsi ir augimą.
Šaknijimuisi optimali oro temperatūra yra +3– +5 oC, o pagrindinė šaknų masė susiformuoja per 40–50 dienų, todėl yra svarbu nesuvėlinti skiltelių sodinimo laiko. Optimalus skiltelių sodinimo laikas yra likus 5–6 savaitėms iki stiprių šalnų – spalio 1–20 dienomis.
„Tačiau pastaraisiais metais, besikeičiant klimato sąlygoms, reikia stebėti orų prognozes ir sodinimo laiką pasirinkti priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Esant šiltesniam orui rudenį, skilteles galima sodinti ir šiek tiek vėliau.
Skiltelės dauginimui skirstomos prieš pat sodinimą. Jos turi būti sveikos – nepažeistos ligų ir kenkėjų. Sodinamos stambios ir vidutinio dydžio skiltelės – iš stambesnių skiltelių išaugs stambesnės ropelės“, – aiškina dr. Danguolė Juškevičienė.
Galiausiai, pupelių derliaus ėmimo laikas priklauso nuo veislės ir klimatinių sąlygų. Dažniausiai sėklos kuliamos rugsėjo 1–10 dienomis, kai ankštys pagelsta ir sėklos sukietėja.
„Lietuvos klimatinės sąlygomis pasitaiko, kad sėklos nespėja laiku subręsti, tuomet augalai raunami su ankštimis ir džiovinami gerai vėdinamose patalpose arba džiovyklose, po to kuliami ir valomi. Iškultos ir išdžiovintos pupelių sėklos laikomos sausose, vėsiose patalpose – medžiaginiuose maišuose, plastikiniuose, stikliniuose induose“, – pataria D.Juškevičienė.
Darbai šiltnamyje
Svarbiausia ruošiant šiltnamį naujam sezonui – neužkrėsta ligomis ir kenkėjais dirva. Todėl visų pirma rudenį reikia išrauti šiltnamyje augusias daržoves ir pašalinti augalų ir kitas liekanas: suplyšusią plėvelę, virves, piktžoles, mulčią.
Kai augalų liekanos jau pašalintos, svarbu nuplauti šiltnamio sienas ir stogą iš vidaus stipria vandens srove, jei yra tokia galimybė. Plovimui galima naudoti ūkišką ar žaliąjį muilą, taip pat šiltnamius galima dezinfekuoti jų dezinfekcijai skirtomis priemonėmis.
Rudenį reikia išrauti šiltnamyje augusias daržoves ir pašalinti augalų ir kitas liekanas.
„Bene didžiausia problema, auginant daržoves šiltnamyje, yra pašaknio ligos. Jeigu jūsų šiltnamyje augalai sirgo pašaknio ligomis, verta pagalvoti apie viršutinio grunto sluoksnio pašalinimą. Tada reiktų nukasti 20–25 cm dirvos sluoksnį ir išnešti jį iš šiltnamio“, – pataria dr. Julė Jankauskienė.
Norint žemę nukenksminti, būtina į pagalbą pasitelkti ir kalkes: 150 g kalkių vienam kvadratiniam metrui grunto. Rudenį, kol oro temperatūra ne žemesnė kaip 15 oC, šiltnamio dirvą galima dezinfekuoti sausomis chlorkalkėmis. Jos išbarstomos ant dirvos, išlyginamos grėbliu ir įterpiamos.
Viena efektyvių bei nesudėtingų priemonių šiltnamio žemės sveikatingumui pagerinti yra sideratų panaudojimas: „Nuėmus derlių, rudenį patartina šiltnamiuose pasėti sideracinius augalus. Tai ankštiniai: lubinai, žirniai, facelijos; grūdiniai: avižos, rugiai, kviečiai, miežiai; kryžmažiedžiai: saulėgrąžos, garstyčios. Šiltnamio žemę taip pat gerai dezinfekuoja žieminiai ir vasariniai rapsai, baltosios garstyčios“, – sako J.Jankauskienė.
Auginant daržoves, kasmet su derliumi iš šiltnamių dirvos išnešama daug maisto medžiagų. Dirvos pagerinimu galima pasirūpinti dar rudenį. Naudojamos purumą bei dirvos struktūrą gerinančios medžiagos: mėšlo pūdinys, durpės, pjuvenos, drožlės. Šios medžiagos, įterptos į dirvą, padidina oro kiekį joje. Jų įterpiama iki 20–40 proc. dirvos tūrio.
Laistymas rudenį
Šiemet lijo mažai, ir daugelyje šalies vietovių dirvos yra sausos. Kai trūksta drėgmės, augalai gali būti jautresni šalčiams ir labiau nukentėti žiemos metu. Tokiomis aplinkybėmis net ir rudenį palieti vaismedžius naudinga. Labiausiai laistyti reikia seklią šaknų sistemą turinčius ir lengvose žemėse augančius augalus.
Jei dirva sausa, labai svarbu palaistyti naujai pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius. Šiuo atveju ne tik papildome dirvą drėgme, bet ir prispaudžiame ją prie šaknų, sudarydami palankesnes sąlygas augalams prigyti.
Dr. J.Jankauskienės teigimu, paprastai daržovės rudenį nelaistomos.
