Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 16d. 17:48

Dizaineris N.Kalinauskas jungiasi prie pasaulinio judėjimo: nuo šiol dizainerio baldą galės pasidaryti bet kas

Nauris Kalinauskas
A.Smailytės nuotr. / Nauris Kalinauskas

Artėjant kasmetinei baldų parodai „Baldai Interjeras Dizainas“, žinomas dizaineris Nauris Kalinauskas kartu su bendraminčiais nusprendė Lietuvoje suaktyvinti „atviro dizaino“ judėjimą. Jo filosofija remiasi tuo, kad anksčiau dizainerių sukurtų baldų brėžiniai nemokamai atiduodami žmonėms. Kitaip tariant, su šiais brėžiniais nuvykęs pas gamintojus, galite užsisakyti dizainerio kurtą baldą. Nagingiausieji gali pamėginti baldą pasigaminti ir patys.

Dizaineriams – viešumas, žmonėms – galimybė turėti namuose unikalų baldą

Pasak Naurio Kalinausko, „atviras dizainas“ – tai pasaulyje jau plintantis judėjimas, kurį pradėjo Nyderlandų dizaineris Gerittas Rietveldas.

„Lietuvos dizaineriai – Juozas Brundza, Paulius Vitkauskas, Vytautas Puzeris, Martynas Kazimierėnas, Justinas Dadonas ir kiti bei aš tarp jų – dovanoja savo idėjas ir konkrečius brėžinius visuomenei, pasauliui. Mes sudedame šiuos brėžinius į portalą ir iš jo bet kuris žmogus gali tuos baldus arba pasigaminti pats, arba nunešti juos gamintojams bei paprašyti pagal juos pagaminti baldą ar namų apyvokos daiktą. Tokiu būdu dizainas priartėja prie žmogaus, prie galutinio vartotojo“, – „Atviro dizaino“ idėją paaiškino Nauris Kalinauskas.

„Atviro dizaino“ judėjimas prasidėjo XX amžiaus pradžioje architekto Geritto Rietveldo iniciatyva. Jis sukūrė baldų seriją ir jų brėžiniais pasidalino viešai. Ši iniciatyva vėliau vystėsi įvairiomis kryptimis, o šiandien technologijos leidžia tiesiog į pjovimo stakles įkelti kompiuterinį nemokamai prieinamą brėžinių failą ir netrukus jau turite visas baldui susirinkti reikalingas detales.

Tačiau ar tokiu būdu dizaineriai nenuskriaudžia savęs? Juk baldo, kurį gali pasigaminti patys, pirkėjai iš dizainerių nebepirks?

„Dizaineris dalinasi dalimi savo idėjų – ne visomis. Šiuo atveju dizaineris tampa labiau matomas, išgirstamas jo vardas, dizaineris tampa viešesnis, jis gali viltis, kad kas nors susižavės ir užsakys daugiau jo kūrinių“, – sakė N.Kalinauskas.

Prie iniciatyvos kol kas prisijungė 4 dizaineriai, tačiau N.Kalinauskas tikisi šį projektą padaryti ilgalaikį ir kasmetinį. Pašnekovas sakė, jog parodoje dalyvaus ir jaunieji dizaineriai, kurie parodos metu naudos 3D spausdintuvą ir turės galimybę atspausdinti baldų montavimui reikalingas jungiamas detales.

Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai
Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai

Galimybė savo namuose turėti kėdę – Lietuvos dizaino simbolį

N.Kalinauskas perspėjo, kad ir ne visi gamintojai gali sutikti gaminti iš atneštų brėžinių – nes jiems tai tėra smulkus individualus užsakymas, atitraukiantis nuo įprastos „konvejerinės“ gamybos. Todėl jis su bendraminčiais iš anksto susitarė su keliomis įmonėmis, kurios sutiko prisijungti prie šios iniciatyvos. „Atviro dizaino“ stende baldų parodoje bus demonstruojami keli pagal dizainerių brėžinius jau pagaminti baldai. Šįkart juos, remdamos idėją, pagamino bendrovės „Duralis“ ir „DUV“, o medžiagas gamybai suteikė „Woodline“, „Termopalas“ ir „MDR Group“ . Į pirmąsias dvi bendroves galima kreiptis su brėžiniais dėl dizainerių sukurto baldo gamybos.

„Šiam projektui susibūrė iš vienos pusės baldų dizaineriai, iš kitos – medžiagų tiekėjai ir iš trečios – medienos ir metalo gaminių gamintojai“, – sakė N.Kalinauskas.

Jis pats žada paviešinti gana daug savo kurtų baldų brėžinių – tiek lentynų, tiek stalo su kėdėmis.

„Man asmeniškai tie baldai jau nebeaktualūs kaip verslo objektai. Mes patys jų jau nebepardavinėjame, taigi, atiduosiu jų gana nemažai“, – žadėjo dizaineris.

Kitas prie iniciatyvos prisijungęs dizaineris Paulius Vitkauskas prieš kelerius metus sukūrė kėdę „Kudirka“ (ant kurios galima suptis, su 10-čia kojelių). Ji pasak N.Kalinausko, tapo tiesiog Lietuvos dizaino simboliu. Baldas buvo populiarus, tačiau šiuo metu kėdė jau nebegaminama. Vis tik jai sužibo viltis atgimti daugelio namuose nes netrukus specialioje platformoje atsiras šios kėdės brėžiniai.

Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai
Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai

Naurio Kalinausko teigimu, baldai parodai bus pagaminti ne tik iš medienos plokščių, tačiau ir iš metalo.

„Bus ir metalinių baldų, kuriuos žmogus gali pats susivirinti – jei turi noro – arba kreiptis į įmonę „Duralis“, kuri prisijungė prie šio projekto ir žada padėti pasigaminti baldus. Jie turi netgi metalo dirbtuves, taigi, galite mėginti pasidaryti ir patys“, – kalbėjo N.Kalinauskas.

Be medienos ir metalo kai kuriems baldams pagaminti dar reikės plastikinių 3D spausdintuvu atspausdintų detalių.

„Tai – jungiamosios detalės, kurias galima panaudoti įvairioms reikmėms. Jos leidžia sujungti arba plokštumas, arba pagaliukus į baldą“, – paaiškino dizaineris.

Brangesnis širdžiai, bet ne piniginei

„Atviro dizaino idėja pirmiausia orientuota į vartotojus. Kad jiems norėtųsi pasidaryti ir naudoti tą baldą. To kol kas Lietuvoje nebuvo. Žmonės ne tik gauna baldo projektą nemokamai, tačiau ir patenkina tą „pasidaryk pats“ poreikį. Gaunamas dizaino objektas, kurį žmogus pats pasigamino ir tuomet baldas išeina jam brangus. Čia pats atsirenki medžiagas, apdailos sprendimus, galbūt dažymo tipą – reikia įdėti daugiau savęs, nei tik susirenkant baldą iš „IKEA“. Baldas išeina brangesnis morališkai, tačiau pigesnis finansine prasme“, – šypsojosi N.Kalinauskas.

Pasaulyje „atviro dizaino“ iniciatyva nėra masiškai paplitusi, tačiau pakankamai populiari. Kaip jau minėta, iniciatyvą pradėjo dizaineris Gerittas Rietveldas, o atgaivino vokiečių dizaineris Ronenas Kadushinas, 2000-aisiais paskelbęs „atviro dizaino“ manifestą.

„Šiame manifeste atsiranda ir tam tikros autorinių teisių apsaugos: dizaineris gali nurodyti, ar leidžia modifikuoti savo darbus, ar gaminti tik tokius, kokius jis sugalvojo. Taip pat – ar leidžia savo baldus naudoti komercinėms reikmėms, ir panašiai“, – paaiškino pašnekovas.

Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai
Organizatorių nuotr./„Atviro dizaino“ projekte dalyvaujantys Lietuvos dizainerių darbai

Jis teigė, kad „atviro dizaino“ baldai nėra labai populiarūs, nes tai kažkas panašaus, kaip lėto gyvenimo („slow living“) filosofija – lyg ir norėtųsi, bet neturime tam lėtam gyvenimui laiko. Taigi pasiūlymas, dėl kurio nereikia stengtis pačiam vis tik išlieka populiaresnis.

„Atviro dizaino“ projektas labiau paremtas ideologija. Tai nėra nauja verslo niša – todėl ir nėra labai populiaru. Tiesiog, kas nori – tas pasinaudoja, kas nenori – tiesiog nueina į parduotuvę ir nusiperka“, – svarstė N.Kalinauskas.

Projekto kuratorius: Demoroom

Dizaineriai: Nauris Kalinauskas, Juozas Brundza, Paulius Vitkauskas, Martynas Kazimierėnas, Justinas Dadonas ir kt.

Medžiagų tiekėjai: Termopalas, Woodline, MDR group

Apdailos medžiagos: Tikkurila, Tonacija

Gamintojai: DUV, Duralis

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką