Sekite 15min Google
Pastaraisiais metais kapibaros tapo vienais geriausiai atpažįstamų Pietų Amerikos gyvūnų, todėl galimybė jas stebėti gyvai leis iš arčiau pažinti jų išvaizdą, elgseną, biologines ypatybes bei išskirtinį prisitaikymą prie gyvenimo šalia vandens.
„Kapibaros yra puikus pavyzdys, kaip gyvūno kūno sandara ir elgsena atspindi jo prisitaikymą prie aplinkos. Jų gyvenimas neatsiejamas nuo vandens, kuriame kapibaros ne tik slepiasi kilus pavojui, bet ir reguliuoja kūno temperatūrą, ilsisi, netgi snaudžia. Galvos viršutinėje dalyje esančios akys, ausys ir šnervės leidžia gyvūnui beveik visiškai panirti ir kartu stebėti aplinką. Ne mažiau svarbus kapibarų socialinis gyvenimas: jos bendrauja skirtingais garsais, įspėja grupės narius apie pavojų, jauniklių priežiūra rūpinasi kelios grupės patelės. Be to, kapibaros puikiai sugyvena su kitomis gyvūnų rūšimis. Taigi pristatydami didžiąsias kapibaras, kalbame kur kas daugiau nei apie didžiausią pasaulio graužiką – galime suprasti, kaip gyvūno fiziologija, elgsena ir aplinka sudaro vientisą prisitaikymo sistemą“, – pasakoja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė, Viršutinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos dalies vadovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Didžiosios kapibaros (Hydrochoerus hydrochaeris) gali užaugti iki 62 cm aukščio ir sverti iki 66 kg. Šių gyvūnų patelės paprastai būna sunkesnės už patinus. Laukinėje gamtoje kapibaros gyvena iki 12 metų. Natūraliai šie graužikai paplitę Pietų Amerikoje: Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje ir kt. Kapibaros dažniausiai įsikuria prie upių, ežerų, pelkių, užliejamų pievų ir kitose vandeningose teritorijose.
Kapibaros minta žole, vandens augalais, nendrėmis, medžių žieve ir vaisiais. Jos taip pat yra koprofagės – ėda savo išmatas, kad geriau pasisavintų augaliniame maiste esančias medžiagas. Dar viena išskirtinė jų biologinė ypatybė yra ant snukio esanti kvapioji liauka, vadinama „morrillo“, kurią kapibaros naudoja žymėdamos teritoriją ir perduodamos informaciją apie savo socialinį statusą.
Įdomu tai, kad pajutusios pavojų, kapibaros neria po vandeniu ir gali sulaikyti kvėpavimą net iki 5 min. Iš pirmo žvilgsnio kapibaros atrodo nerangios, tačiau kilus pavojui sausumoje jos gali bėgti iki 35 km/h greičiu.
Visame pasaulyje kapibaros tapo žinomos kaip „gamtos diplomatės“. Internete plačiai paplitę užfiksuoti vaizdai, kur jas galima pamatyti ramiai laiką leidžiant su pačiais įvairiausiais gyvūnais: ant jų nugarų tupi paukščiai ir beždžionės, šalia vaikšto šunys ar katės, o kartais jos visiškai be baimės ilsisi šalia aligatorių. Šis unikalus gebėjimas su visais sutarti tarsi pavertė jas neoficialiu pasauliniu taikos, draugiškumo ir tolerancijos simboliu.
Turimais duomenimis, kapibaros Lietuvos zoologijos sode buvo laikomos nuo 2002 m., tačiau pastaruoju metu šios rūšies čia nebuvo. Naujakures lankytojai gali pamatyti iš karto įėję pro Lietuvos zoologijos sodo vartus: kapibaros įkurdintos šalia didžiosios skruzdėdos voljero. Šie Rygos zoologijos sode atvesti didžiųjų kapibarų patinėliai vardų kol kas neturi – juos išrinks Lietuvos zoologijos sodo lankytojai.
Lietuvos zoologijos sodas – ilgiausiai veikiantis, didžiausias ir vienintelis valstybinis zoologijos sodas šalyje bei vienintelis visateisis Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) narys. Šiuo metu jame gyvena daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių (įskaitant žuvis ir vabzdžius), iš kurių 83 yra saugomos pasauliniu mastu, o 15 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
