Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Ašmontienė pabrėžia, kad Joninių laužas turėtų išlikti šventės simboliu, o ne nelaimės priežastimi.
„Artėjant Joninėms gyventojams svarbu prisiminti, kad laužų kūrenimas turi būti ne tik šventinė tradicija, bet ir atsakinga veikla“, – portalui 15min sako specialistė.
Laužą galima kūrenti ne visur
Pasak G.Ašmontienės, saugiausia laužus kūrenti specialiai tam pritaikytose vietose – stovyklavietėse, poilsiavietėse ar kempinguose.
Laužą galima įkurti ir nuosavame sklype, tačiau tik laikantis gaisrinės saugos reikalavimų bei įsitikinus, kad pasirinkta vieta nekelia pavojaus aplinkai.
Laužavietė turėtų būti įrengta atviroje vietoje, atokiau nuo pastatų, automobilių, medžių, krūmų ir sausos augmenijos. Specialistė primena, kad laužą leidžiama kūrenti ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų ar degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Dar griežtesni reikalavimai taikomi prie miškų – laužų negalima kūrenti arčiau nei 50 metrų nuo miško ribos, aukštapelkių ar durpingų vietovių.
„Kiekvienu atveju būtina papildomai įvertinti aplinkos sąlygas, ypač vėjo stiprumą ir kryptį“, – atkreipia dėmesį G.Ašmontienė.
Ko jokiu būdu negalima daryti?
Specialistė pabrėžia, kad laužų negalima kūrenti vietose, kur tai draudžia teisės aktai ar teritorijos valdytojas, taip pat esant padidėjusiam gaisrų pavojui.
Į ugnį negalima mesti atliekų, plastiko, padangų, dažytos ar chemiškai apdorotos medienos. Draudžiama naudoti ir benziną, žibalą ar kitus degius skysčius laužui įkurti.
„Net ir nedidelis neatsargumas gali tapti rimto gaisro priežastimi“, – įspėja PAGD atstovė.
Dažniausia klaida – paliktas laužas
Pasak G.Ašmontienės, šventiniu laikotarpiu dažniausiai pasitaiko kelios klaidos: laužai kūrenami per arti pastatų ar augmenijos, neįvertinamos oro sąlygos, o pati ugnis paliekama be priežiūros.
Neretai problemų kyla ir tada, kai po šventės žmonės neįsitikina, ar laužas visiškai užgesintas. Nuo rusenančių žarijų ar kibirkščių gali užsidegti sausa žolė, o gaisrai atvirose teritorijose plinta itin greitai.
Dėl šios priežasties šalia laužo visuomet rekomenduojama turėti vandens, smėlio, kastuvą ar gesintuvą. Be to, vaikai prie atviros ugnies neturėtų būti paliekami be suaugusiųjų priežiūros.
Už pažeidimus gresia baudos
Gyventojai turėtų žinoti, kad gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymas gali atsieiti ir finansiškai.
Fiziniams asmenims gali būti skiriama nuo 10 iki 70 eurų siekianti bauda, o juridiniams asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Jeigu dėl neatsargaus elgesio kiltų gaisras ir būtų padaryta žala turtui, aplinkai ar žmonių sveikatai, gali tekti atlyginti nuostolius ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
„Kiekvienas žmogus, uždegantis laužą, prisiima atsakomybę už aplinkinių saugumą. Prieš uždegant ugnį būtina įvertinti rizikas, pasirūpinti gesinimo priemonėmis, nuolat prižiūrėti laužą ir išvykstant įsitikinti, kad jis visiškai užgesintas“, – sako G.Ašmontienė.
Pasak specialistės, atsakingas elgesys su ugnimi padės užtikrinti, kad Joninės visiems paliktų tik gražius prisiminimus.


