Sekite 15min Google
Tinkamą medžių genėjimo laiką – rudenį ar pavasarį – lemia augalų būklė, jų rūšis ir šalnų rizika. Nuo darbų laiko priklauso ne tik lajos forma, bet ir tai, kaip medis ištvers žiemą bei atsigaus po genėjimo. Apie tai išsamiau rašo „Glavred“.
Kaip pažymi leidinys „Newsweek România“, specialistai pataria genėjimo laiką rinktis atsižvelgiant į medžio būklę, metų laiką ir oro sąlygas. Rudenį ir žiemą augalų augimas sulėtėja, todėl kai kuriais atvejais genėjimas jiems gali kelti mažiau streso. Vis dėlto pavasariniai darbai taip pat turi privalumų, o vienos taisyklės, tinkančios visoms medžių rūšims, nėra.
Rudenį ar pavasarį: ką pataria specialistai
Rinkdamiesi genėjimo laiką, sodininkai pirmiausia įvertina medžių būklę ir nusprendžia, kokius darbus reikia atlikti. Sanitarinis genėjimas, lajos formavimas ir stambių šakų šalinimas turi skirtingus tikslus, todėl šiuos darbus ne visada verta atlikti tuo pačiu metų laiku.
Rudenį, nukritus lapams
Rudeninis genėjimas paprastai atliekamas pasibaigus vegetacijai, kai lapai jau nukritę, o ūgliai nustojo augti. Šiuo laikotarpiu laja gerai matoma, todėl lengviau nustatyti, kurios šakos yra nudžiūvusios, nulūžusios, pažeistos, auga į lajos vidų ar ją pernelyg tankina.
Pagrindinis rudeninio genėjimo privalumas – galimybė paruošti sodą žiemai. Pašalinus nulūžusias ir ligotas šakas, galima sumažinti kai kurių ligų plitimo riziką. Be to, laiku pašalinus pažeistas šakas, sumažėja tikimybė, kad jos nulūš nuo sniego svorio ar stipraus vėjo.
Tačiau rudenį nereikėtų skubėti genėti medžių iš esmės. Pašalinus stambias šakas lieka žaizdų, kurios žemoje temperatūroje gyja lėčiau. Jei netrukus po genėjimo prasideda stiprios šalnos, audiniai aplink pjūvius gali būti pažeisti.
Rudenį nereikėtų skubėti genėti medžių iš esmės. Pašalinus stambias šakas lieka žaizdų, kurios žemoje temperatūroje gyja lėčiau.
Todėl rudenį tikslinga apsiriboti būtinais sanitariniais darbais, o didesnį lajos retinimą ar stiprų šakų trumpinimą palikti palankesniam laikotarpiui. Ypač atsargiai reikėtų genėti jaunus medžius, kurių šaknų sistema ir laja dar tik formuojasi.
Pavasarį, prieš išbrinkstant pumpurams
Daugeliui vaismedžių žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris yra tinkamas metas formuojamajam genėjimui. Darbai atliekami dar neprasidėjus aktyviam augimui, kai pumpurai neišsprogę, o stiprios šalnos jau pasitraukusios.
Šiuo laikotarpiu galima įvertinti žiemos padarytą žalą, nustatyti apšalusias ar nulūžusias šakas ir pakoreguoti lajos formą. Pavasarį taip pat galima pašalinti nepageidaujama kryptimi augančius, besikryžiuojančius ūglius ir šakas, trukdančias šviesai patekti į lajos vidų.
Dar vienas privalumas – atšilus orams medis pamažu atnaujina augimą. Palankiomis sąlygomis tai padeda jam reaguoti į pažeidimus ir formuoti naujus audinius aplink pjūvius. Kita vertus, pernelyg vėlyvas genėjimas gali lemti dalies maisto medžiagų praradimą, nes augalas jau būna pradėjęs jas nukreipti pumpurams ir ūgliams vystytis.
Tikslus laikas priklauso nuo vaismedžių rūšies. Pavyzdžiui, obelys ir kriaušės dažnai genimos žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, o genint vyšnias, trešnes, slyvas ir abrikosus reikia atidžiau pasirinkti laiką, atsižvelgiant į ligų riziką ir kiekvienos rūšies ypatumus.
Kokius darbus geriausia atlikti rudenį
Rudenį dažniausiai atliekamas sanitarinis genėjimas. Jo metu šalinamos nudžiūvusios, nulūžusios ir akivaizdžiai ligų pažeistos šakos, kurios gali kelti pavojų medžiui arba platinti infekciją.
Prieš pradedant darbus reikėtų apžiūrėti lają iš visų pusių. Jei šaka nulūžusi, įskilusi ar smarkiai pažeista, jos būklę reikia įvertinti nepriklausomai nuo medžio amžiaus. Tačiau nereikėtų šalinti visų šakų, kurios atrodo nereikalingos: pernelyg intensyvus genėjimas prieš žiemą gali susilpninti augalą.
Lajos formavimą paprastai geriau planuoti žiemos pabaigoje arba pavasarį, jei toks laikas tinkamas konkrečiai medžių rūšiai. Taip galima tolygiau paskirstyti sodo darbus ir išvengti pernelyg didelio įsikišimo prieš prasidedant šalčiams.
Kokia temperatūra tinkamiausia genėti medžius
Oro temperatūra turi didelę reikšmę genint medžius. Per stiprų šaltį mediena gali tapti trapesnė, o dirbant sekatoriumi ar pjūklu šakos gali lūžti netolygiai. Be to, esant žemai temperatūrai, pažeisti audiniai atsigauna lėčiau.
Palankiausios oro sąlygos
Daugumą planinių genėjimo darbų reikėtų atlikti sausomis, nevėjuotomis dienomis, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 0 °C. Orientacinė temperatūra – nuo +3 iki +5 °C ir daugiau, jei artimiausiomis dienomis nenumatomas staigus atšalimas.
Svarbu, kad šakos būtų sausos, o įrankiai – švarūs ir aštrūs. Tvarkingas pjūvis, neplėšiantis medienos, sumažina pažeidimo plotą. Genint taip pat būtina saugoti likusios šakos dalies žievę.
Ne mažiau svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą. Jei dieną oras sušyla virš nulio, bet naktį prognozuojamas stiprus šaltis, planinius darbus geriau atidėti. Tai ypač aktualu genint stambias šakas, nes lieka didesnės žaizdos.
Esant kokiai temperatūrai medžių geriau negenėti
Kai temperatūra nukrinta žemiau nulio, reikia elgtis atsargiai, nes medienos būklė ir galimybė atlikti kokybišką pjūvį priklauso nuo medžio rūšies bei šalčio stiprumo. Esant maždaug –5 °C ar žemesnei temperatūrai, planinį genėjimą paprastai verta atidėti, o per didesnius šalčius šakų pažeidimo rizika dar labiau padidėja.
–10 °C ir žemesnė temperatūra daugumai įprastų genėjimo darbų yra ypač nepalanki. Tokiomis sąlygomis mediena gali skilinėti, o žievė – atšokti pjūvio vietoje. Dėl to pavasarį kartais tenka papildomai pašalinti pažeistas šakų dalis.
Vis dėlto visoms medžių rūšims tinkamos vienodos temperatūros ribos nėra. Atsparumas šalčiui priklauso nuo medžio rūšies, amžiaus, būklės ir nuo to, ar jis yra ramybės laikotarpiu. Todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į termometro rodmenis, bet ir į oro sąlygas bei konkrečiai medžių rūšiai skirtas rekomendacijas.
Kodėl nereikėtų genėti prieš staigų atšalimą
Net jei genėjimo metu temperatūra palanki, svarbu įvertinti artimiausių dienų orų prognozę. Po genėjimo medyje lieka atviri pjūviai, o staigus temperatūros kritimas gali neigiamai paveikti aplink juos esančius audinius.
Ypač nepatartina prieš šalčius stipriai atjauninti senų medžių, pašalinti daug stambių šakų ar iš esmės pakeisti lajos formą. Tokius darbus geriau paskirstyti į kelis etapus, kad augalui vienu metu netektų pernelyg didelė apkrova.
Ypač nepatartina prieš šalčius stipriai atjauninti senų medžių, pašalinti daug stambių šakų ar iš esmės pakeisti lajos formą.
Jei būtina pašalinti nulūžusią šaką, kuri kelia pavojų žmonėms arba gali pažeisti kitas medžio dalis, sprendimą reikėtų priimti atsižvelgiant į saugumą. Tokiu atveju svarbu pjūvį atlikti tinkamai ir nebandyti dirbti aukštyje neturint reikiamos įrangos.
Kaip tinkamai paruošti medžius genėjimui
Prieš pradedant darbus būtina nuspręsti, koks yra genėjimo tikslas. Jei reikia atlikti sanitarinį genėjimą, šalinamos tik nudžiūvusios, pažeistos ir ligotos šakos. Jei norima formuoti lają, iš anksto reikėtų įvertinti ūglių augimo kryptį ir nustatyti, kurie iš jų kryžiuojasi arba pernelyg tankina medį.
Plonoms šakoms genėti naudojamas aštrus sekatorius, o storesnėms – tinkamas sodo pjūklas. Įrankiai turi būti švarūs, kad sumažėtų ligų sukėlėjų pernešimo tarp augalų rizika. Stambias šakas reikia pjauti taip, kad nebūtų nuplėšta žievė ar pažeistas kamienas.
Nereikėtų be reikalo trumpinti visų jaunų ūglių ar vienu kartu pašalinti didelės lajos dalies. Pernelyg intensyvus genėjimas gali paskatinti nepageidaujamų ūglių augimą ir susilpninti medį. Senus ar apleistus medžius geriau atjauninti palaipsniui, per kelis sezonus.
Baigus darbus, reikėtų surinkti po medžiais likusias ligotas ir pažeistas šakas. Jei ant jų yra pavojingų ligų požymių, jų nereikėtų palikti sode ar kompostuoti neatsižvelgus į rekomendacijas dėl saugaus atliekų tvarkymo.
