Sekite 15min Google
Atidarius langą galima greitai įleisti šviežio oro, tačiau kartu prarandama dalis šilumos, patenka dulkės ar kiti oro teršalai, o šaltuoju metų laiku patalpos atvėsinamos. Todėl naujuose, sandariuose namuose vis svarbesnis tampa ne atsitiktinis langų varstymas, o kontroliuojamas oro tiekimas ir šalinimas.
Geras mikroklimatas namuose pirmiausia reiškia ne vien malonią temperatūrą. Svarbūs bent trys dalykai: CO₂ koncentracija, santykinė oro drėgmė ir temperatūra. Prie jų prisideda dulkės, žiedadulkės, lakieji organiniai junginiai, kvapai ir kiti patalpų oro teršalai.
Todėl klausimas „ar namuose geras oras?“ nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Vien tai, kad oras be kvapo ar patalpa atrodo švari, dar nereiškia, kad vėdinimas yra pakankamas.
„Sandariuose, energiškai efektyviuose namuose, žmogus daug daugiau laiko praleidžia aplinkoje, kurios oro apykaita priklauso nuo tinkamai suprojektuotos ir sumontuotos vėdinimo sistemos“, – sako Karolis Barštys, „Zehnder“ Lietuvos regiono vadovas, turintis 15 metų patirtį namų vėdinimo srityje.
Kodėl sandariame A++ name reikia galvoti apie vėdinimą?
Labai sandariame pastate natūrali oro apykaita yra itin maža, todėl suplanuotas oro tiekimas ir šalinimas tampa labai svarbūs norint palaikyti tinkamą patalpų mikroklimatą.
Praktiniu požiūriu klausimas tampa paprastesnis: kuo sandaresnis namas, tuo svarbiau užtikrinti tinkamą oro apykaitą. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat pabrėžia, kad pagerinta pastato šiluminė izoliacija ir mažesnis oro pralaidumas turi būti derinami su tinkamu vėdinimu, nes nepakankama oro apykaita gali didinti oro teršalų ir biologinių teršalų koncentraciją patalpose.
Taigi naujame name vėdinimo sistema nėra tik komforto priedas. Ji yra viena svarbiausių pastato sistemų, padedančių gyventi sveikai ir komfortiškai.
Kaip suprasti, ar namuose oras yra geras?
Vienas paprasčiausių būdų įvertinti oro kokybę – stebėti CO₂ koncentraciją.
Kas yra CO₂ ppm?
CO₂ – anglies dioksidas – yra bespalvės ir bekvapės dujos, kurių yra ir lauko ore. Patalpose didžiausią CO₂ dalį išskiria žmonės kvėpuodami, todėl jo koncentracija dažnai didėja tada, kai patalpoje yra daugiau žmonių, o oro apykaita yra per maža.
Matavimo vienetas ppm reiškia „parts per million“, arba daleles milijonui. Pavyzdžiui, 1000 ppm reiškia, kad milijone oro tūrio dalių yra 1000 CO₂ dalių.
CO₂ matmuo yra naudingas ne todėl, kad vienas jo skaičius tiksliai apibūdina visą patalpų oro kokybę, o todėl, kad jis gali būti geras vėdinimo indikatorius. REHVA – Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacija – pateikia vadinamąjį CO₂ „vėdinimo šviesoforą“:
| CO₂ koncentracija | REHVA orientacinis vertinimas |
| < 1000 ppm | nekritinė zona |
| 1000–2000 ppm | kritinė zona, verta gerinti vėdinimą |
| > 2000 ppm | nepriimtina zona, būtina gerinti vėdinimą |
„CO₂ rodmenys yra vienas paprasčiausių būdų žmogui pačiam suprasti, kas vyksta jo namuose. Kai skaičiai nuolat aukšti, tai yra signalas atkreipti dėmesį į oro apykaitą“, – komentuoja Karolis Barštys, „Zehnder“ Lietuvos regiono vadovas.
Kodėl vien CO₂ nepakanka?
Patalpų oro kokybę lemia ne vien vienas rodmuo.
Patalpų ore gali būti:
Dulkių ir smulkiųjų dalelių. Jos gali patekti iš lauko arba susidaryti patalpose, pavyzdžiui: gaminant maistą, valant paviršius ar atsiskirti nuo audinių (užuolaidų, kilimų, drabužių).
Žiedadulkių ir kitų biologinių teršalų. Patalpų aplinkoje aptinkamų biologinių teršalų būna žiedadulkės, pelėsių sporos, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkutės ir kiti teršalai.
Lakiųjų organinių junginių (VOC). Jų šaltiniais gali būti statybinės ir apdailos medžiagos, baldai, dažai, valymo priemonės ir kiti buities produktai. PSO nurodo, kad kai kurie patalpų ore esantys cheminiai teršalai gali būti susiję su sveikatos rizikomis.
Drėgmės. Maudymasis duše, maisto gamyba, skalbinių džiovinimas ir pats žmonių buvimas namuose didina į orą patenkančių vandens garų kiekį. Jei drėgmė nėra tinkamai pašalinama, gali susidaryti sąlygos kondensacijai ir pelėsio augimui.
Todėl tinkamai veikianti vėdinimo sistema rūpinasi ne tik šviežio oro tiekimu, bet ir, sveikatai kenksmingų teršalų šalinimu.
Koks mikroklimatas yra komfortiškas?
Komfortą namuose lemia temperatūros, drėgmės ir oro judėjimo visuma.
REHVA pateiktame vėdinimo ir patalpų mikroklimato kontekste komfortiškas vidaus klimatas siejamas maždaug su 20–23 °C temperatūra ir 40–60 proc. santykine drėgme, tačiau konkretus komfortas priklauso nuo patalpų paskirties, sezono, žmonių ir kitų sąlygų.
Per sausa patalpa taip pat nėra komfortiška. Todėl geras vėdinimo sprendimas turi ne tik pašalinti drėgmės perteklių, bet ir padėti išvengti pernelyg didelio oro išsausėjimo šaltuoju metų laiku.
Būtent čia atsiranda svarbus skirtumas tarp įprasto šilumos grąžinimo ir entalpinio rekuperatoriaus.
Kaip veikia rekuperatorius?
Rekuperatorius yra mechaninės vėdinimo sistemos dalis, kuri vienu metu atlieka dvi pagrindines užduotis: pašalina panaudotą patalpų orą ir tiekia į namus šviežią lauko orą.
Supaprastintai procesas atrodo taip:
Lauko oras → filtras → šilumokaitis → šviežias oras į patalpas
ir tuo pačiu:
Patalpų oras → šilumokaitis → oras šalinamas į lauką
Svarbiausia, kad šie oro srautai nėra tiesiog sumaišomi. Jie teka atskirais kanalais per šilumokaitį, kuriame iš šalinamo oro perduodama energija tiekiamam lauko orui.
Žiemą tai reiškia, kad šiltas iš patalpų šalinamas oras pašildo į namus patenkantį šaltą lauko orą. Vasarą procesas gali veikti priešinga kryptimi – vėsesnis patalpų oras gali padėti sumažinti į patalpas patenkančio šilto lauko oro apkrovą.
„Rekuperatoriaus esmė nėra tik susigrąžinti šilumą. Gerai suprojektuota sistema turi užtikrinti nuolatinį šviežio oro tiekimą, o pats įrenginys turi dirbti taip, kad jo buvimo kasdienybėje žmogus iš esmės nepastebėtų“, – teigia Karolis.
Ką daro filtrai?
Į vėdinimo įrenginį patenkantis lauko oras yra filtruojamas. Filtro tipas ir klasė priklauso nuo pasirinktos sistemos bei konkretaus įrenginio.
„Zehnder ComfoAir Q“ sistemose, priklausomai nuo pasirinkimo, naudojami skirtingų lygių filtrai, įskaitant G4 ir F7, skirti mažinti dulkių ir kitų dalelių patekimą į patalpas ar patį įrenginį.
Tai ypač aktualu gyvenantiems mieste, šalia intensyvaus eismo arba tuo metu, kai lauke padidėja žiedadulkių koncentracija, o šeimos narys turi alergiją.
HRV ir ERV rekuperatoriai – kuo jie skiriasi?
Ieškant informacijos apie rekuperatorius galima susidurti su dviem trumpiniais – HRV ir ERV.
HRV (Heat Recovery Ventilation) – šilumos grąžinimo vėdinimo sistema. Pagrindinis jos tikslas – atgauti šiluminę energiją iš šalinamo oro ir panaudoti ją tiekiamam lauko orui pašildyti arba, tam tikromis sąlygomis, atvėsinti.
ERV (Energy Recovery Ventilation) – energijos atgavimo sistema, kuri be šilumos perdavimo taip pat gali perduoti dalį vandens garų tarp oro srautų, neperduodant kvapo. Todėl ERV padeda ne tik atgauti energiją, bet ir stabilizuoti patalpų drėgmės balansą.
Svarbu suprasti vieną dalyką: ERV nereiškia, kad drėgmė tiesiog perkeliama iš vieno oro srauto į kitą kaip vanduo vamzdžiu. Entalpiniame šilumokaityje vyksta vandens garų perdavimas per specialią membraną, todėl grįžta dalis drėgmės – apie 80%. Tai ypač aktualu žiemą.
Kodėl Lietuvos klimatui aktualus entalpinis rekuperatorius?
Lietuvoje šaltasis metų laikas trunka ilgai, o lauko oras žiemą dažnai turi labai mažai absoliučiosios drėgmės.
Įsivaizduokime sandarų namą, kuriame gyvena šeima. Žmonės kvėpuoja, gamina maistą, maudosi, džiovina drabužius ir į orą nuolat išskiria vandens garų.
Jeigu šis oras ištraukiamas į lauką, o lauko oras nuolat patenka į vidų, vėdinant galima ne tik pašalinti perteklinę drėgmę, bet ir pernelyg išsausinti patalpas.
Čia entalpinis rekuperatorius turi svarbų privalumą: jis leidžia dalį drėgmės grąžinti į tiekiamą orą ir taip padeda palaikyti stabilesnį patalpų drėgmės balansą.
Kalbant apie Lietuvos namus, būtų per daug kategoriška teigti, kad ERV visais atvejais yra geresnis už HRV. Teisingiau sakyti, kad entalpinis sprendimas gali būti ypač aktualus tiems namams, kuriuose svarbu palaikyti stabilesnį drėgmės balansą ir sumažinti pernelyg didelį oro sausėjimą šaltuoju metu.
„Lietuvos klimato sąlygomis drėgmės balansas namuose yra svarbi vėdinimo temos dalis. Todėl žmonėms, kurie renkasi sistemą naujam namui, verta galvoti ne tik apie šilumos, bet ir apie drėgmės grąžinimą“, – sako Karolis.
Tai komforto klausimas, tačiau kartu ir pastato mikroklimato valdymo klausimas.
Kokie ženklai rodo, kad namuose gali trūkti vėdinimo?
- Pirmasis ir paprasčiausiai pamatuojamas indikatorius – aukštas CO₂ kiekis.
- Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į kasdienius požymius:
- ryte miegamajame juntamas „sunkus“ oras;
- ant langų dažnai kaupiasi kondensatas;
- vonios kambaryje drėgmė ilgai neišsisklaido;
- namuose jaučiami kvapai, kurie ilgai išlieka;
- patalpose tvanku net tada, kai temperatūra nėra aukšta.
Ar galima tiesiog varstyti langus?
Galima, tačiau langų atidarymas nėra tas pats, kas nuolatinė subalansuota mechaninė vėdinimo sistema.
Varstant langus:
- oro apykaita priklauso nuo žmogaus;
- sunku tiksliai kontroliuoti tiekiamo oro kiekį;
- žiemą išleidžiama šiluma;
- šaltomis dienomis gali būti juntamas temperatūros diskomfortas;
- į patalpas nekontroliuojamai patenka lauko oro teršalai ir žiedadulkės.
Mechaninė vėdinimo sistema leidžia oro apykaitą planuoti ir palaikyti nuolat, o rekuperatorius papildomai grąžina dalį energijos, kuri priešingu atveju būtų prarandama išleidžiant šiltą patalpų orą į lauką.
Todėl tinkamai suprojektuota vėdinimo sistema ypač prasminga name, kuriame norima vienu metu suderinti sandarumą, energinį efektyvumą ir komfortą.
Koks rekuperatorius tinka mano namui?
Vienas dažniausių klausimų renkantis rekuperatorių yra labai paprastas: „Koks rekuperatorius tinka mano namo plotui?“
Namo plotas svarbus, tačiau jis nėra vienintelis kriterijus.
Rekuperatoriaus pasirinkimą reikia vertinti pagal:
- oro srautą – kiek oro sistema turi tiekti ir pašalinti;
- žmonių skaičių – skirtingas namų ūkių dydis reiškia skirtingą vėdinimo poreikį;
- triukšmo reikalavimus – svarbu, kad vėdinimas būtų ne tik efektyvus, bet ir komfortiškas;
- šilumos bei drėgmės grąžinimo savybes;
- filtravimą ir sistemos valdymą.
Todėl principas „100 m² namui reikia X rekuperatoriaus“ yra tik preliminarus. Tikslus įrenginio parinkimas turi būti siejamas su projektuojamais oro kiekiais ir konkrečia vėdinimo sistema.
Pavyzdžiui, „Zehnder ComfoAir Q 350 ERV“ gamintojas nurodo iki 350 m³/h oro srautą ir pritaikymą iki 160 m² būstams, o didesnis „Zehnder ComfoAir Q 600 ERV“ nurodomas individualiems namams iki 300 m². Tai iliustruoja, kodėl produktų pasirinkimas pagal būsto plotą gali būti naudingas pradinis filtras, tačiau galutinis sprendimas turi būti vertinamas pagal realų oro poreikį.
Ką verta prisiminti prieš renkantis vėdinimo sistemą?
Geras namų mikroklimatas nėra vienas skaičius ekrane.
CO₂ parodo, ar oro apykaita yra pakankama. Drėgmės rodiklis padeda suprasti, ar namuose nesikaupia perteklinė drėgmė arba oras netampa pernelyg sausas. Temperatūra lemia šiluminį komfortą. O filtravimas, oro paskirstymas ir tinkamas sistemos balansavimas padeda užtikrinti, kad šviežias oras pasiektų gyvenamąsias patalpas.
Todėl renkantis rekuperatorių verta vertinti ne tik jo maksimalų oro srautą ar kainą. Svarbu žiūrėti į visą vėdinimo sistemą: įrenginį, ortakius, triukšmą, valdymą ir tai, kaip sistema veiks skirtingais metų laikais.
Sandarus ir energiškai efektyvus namas neturėtų tapti namu su „užsistovėjusiu“ oru. Tinkamai suplanuotas vėdinimas leidžia pastato energinį efektyvumą derinti su šviežiu oru, stabilesniu mikroklimatu ir kasdieniu komfortu.
O pats pirmasis žingsnis gali būti labai paprastas: pamatuokite CO₂, drėgmę ir temperatūrą ten, kur šeima praleidžia daugiausia laiko. Skaičiai dažnai parodo tai, ko vien pojūčiais pastebėti neįmanoma.
