Atsako advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, Darbo teisės specializacijos grupės vadovė dr. Ieva Povilaitienė
Pirmiausia noriu priminti, kad darbuotojai, dirbę bankrutuojančiose įmonėse, gali tikėtis šių garantijų: išeitinės išmokos, priklausančios pagal Darbo kodeksą – atsižvelgiant į darbo stažą pas darbdavį, o taip pat – Garantinio fondo apsaugos, kuri reiškia, kad jei darbdavys negali įvykdyti savo įsipareigojimų, kompensacijos darbuotojams išmokamos iš Garantinio fondo. Tačiau ši apsauga padengia tik dalį atlyginimų ir išmokų – atsižvelgiant į maksimalius kompensacijos dydžius, kurie nustatyti atskiruose teisės aktuose.
Atsakydama dėl ilgalaikio darbo išmokos, galiu patvirtinti, kad pagal Darbo kodekso 62 straipsnį bei Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, nuo 2025 m. sausio 1 d. darbuotojams, atleidžiamiems dėl darbdavio bankroto, bus mokama ilgalaikio darbo išmoka.
Šios išmokos dydis priklauso nuo nepertraukiamo darbo stažo pas tą darbdavį: jei darbuotojas dirbo bent 5 metus, jam priklauso vieno mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, o jei stažas viršija 20 metų – trijų mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Pagrindinė atsakomybė už ilgalaikio darbo išmokos mokėjimą tenka Ilgalaikio darbo išmokų fondui. Garantinio fondo lėšomis yra dengiama atitinkama dalis darbo užmokesčio įsiskolinimo, kai darbdavys tampa nemokiu. Tai – valstybės valdomas fondas, administruojamas „Sodros“, skirtas apsaugoti darbuotojų interesus darbdavio nemokumo atvejais.
Dėl detalios informacijos apie visas bankrutuojančių įmonių darbuotojams numatytas garantijas siūlau neatidėliojant kreiptis į paskirtąjį bankroto administratorių, kurio pareiga suteikti darbuotojams informaciją ir apie jų teises, ir apie veiksmus, reikiamus kompensacijoms gauti.
