„Vasarį pajutome tikrą arktinį šaltį, o gripo ir peršalimo ligų sezonas šiemet buvo rekordinis – nedarbingumo lapeliai vienu metu buvo išduoti net pusei milijono žmonių. Apie komfortą, o kartu ir apie sveikatą, negali būti kalbos, jei namuose šaltos grindys ir sienos ar pučia pro langus, nes būtent tai ir sukuria nepavydėtiną pojūčio skersvėjo efektą“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime sako akmens vatos gamintojos „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Eksperimento tikslais specialistai atliko dviejų namų, kurių vienas namas buvo be apšiltinimo, o kitas – šiltintas, šiluminius skaičiavimus. Namai pastatyti pagal vienodą tipinį projektą bei eksploatuojami vienodomis sąlygomis, kai lauke temperatūra yra 5 laipsniai šalčio, o numatyta vidaus temperatūra siekė 20 laipsnių šilumos.
Neapšiltintame name grindų temperatūra buvo vos 10 laipsnių, išorės sienų vidaus paviršiaus temperatūra svyravo tarp 5-10 laipsnių šilumos, o ties lubomis apie 15,5 laipsnio šilumos. Sandariame ir apšiltintame name tokių drastiškų paviršių temperatūrų skirtumų neužfiksuota. Jame grindų temperatūra siekė 16,7 laipsnius šilumos, lauko sienų vidaus paviršius – net 16,5-17,8 laipsnio šilumos, prie lubų – 19,5 laipsnio šilumos.
„Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, sienos paviršiaus temperatūrų skirtumas 10 centimetrų ir 1,1 metro aukštyje nuo grindų neturi būti didesnis nei 3 laipsniai. Nuolatinio skersvėjo pojūtis atsiranda, jeigu sienos paviršiaus temperatūra yra žema, o tai gali tapti ne tik diskomforto, bet, kartu su šaltomis grindimis, ir peršalimo ligų priežastimi“, – sako A.Buska.
Pasak jo, paprastai įsivaizduojama, kad skersvėjis atsiranda atidarius priešingose pusėse esančius langus ar langus ir duris, tačiau tai gali būti visiškai nesusijęs su vėdinimu, nes skersvėjį lemia ir nesandarios, neapšiltintos atitvarinės konstrukcijos.
Nuolatinio skersvėjo pojūtis atsiranda, jeigu sienos paviršiaus temperatūra yra žema, o tai gali tapti ne tik diskomforto, bet, kartu su šaltomis grindimis, ir peršalimo ligų priežastimi, – aiškina A.Buska
„Atlikti skaičiavimai aiškiai pademonstravo, kokiais ryškiais temperatūrų skirtumais pasižymi abu namai. Iš pirmo žvilgsnio skaičiai gal ir neatrodo labai dramatiškai, tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad neapšiltintas namas ne tik neatitinka higienos normų reikalavimų – vienos jo išorės sienos vidaus paviršiaus temperatūra tebuvo vos 5 laipsniai šilumos. Kitais žodžiais tariant, tai tolygu standartinei šaldytuvo vidaus temperatūrai ir net nėra ką diskutuoti apie sveikatą ir gerą savijautą gyvenant tokiame name“, – teigia ekspertas.
Norintiems įsitikinti, kokia situacija yra jų gyvenamame name, žiema, tinkamiausias laikas atlikti pastato termovizinį tyrimą. Jam idealios sąlygos būna tada, kai lauko ir vidaus temperatūros skirtumas yra kontrastingas ir sudaro bent 10-15 laipsnių. Tai kur kas tikslesnis rodiklis nei tiesiog namuose kabančio termometro rodomas skaičius.
