LRT radijo klausytojas Mindaugas iš Vilniaus pasigenda šuns dydžio kačių veislių. „Noriu paklausti, kodėl taip yra, kad šunų būna ir didelių, ir visai mažų, o katės beveik visos mažos. Kodėl neišvedama lūšies, tigro dydžio kačių? Ar tokių naminių kačių neįmanoma išvesti, ar jas tiesiog bijoma išvesti?“ – klausia Mindaugas.
Vilniaus felinologų klubo „Bastėja“ vadovė Brigita Balčiūnaitė sako, kad taip jau susiklostė, jog laikui bėgant naminės katės tapo mažos. „Katėms, kaip namų augintinėms, tapo naudingiau būti mažesnėms, kad jos galėtų lengviau įlįsti, pagauti grobį ir t. t.“, – aiškina B.Balčiūnaitė.
Katėms, kaip namų augintinėms, tapo naudingiau būti mažesnėms, kad jos galėtų lengviau įlįsti, pagauti grobį.
Tačiau, anot jos, didelių naminių kačių veislių pasaulyje yra. Maišyti laukines kates su naminėmis esą populiaru Amerikoje. „Pavyzdžiui, veisti Servalo kates. Bet, matote, jos yra laukinės katės. Jos gyvena gamtoje. Kai gamta pašaukia, jos gali sužeisti žmogų“, – teigia B.Balčiūnaitė.
Ji tikina savo akimis mačiusi Servalo katiną, kuris buvo dobermano arba rotveilerio veislės šuns dydžio. Tačiau felinologė pabrėžia, kad žmonės tokias kates veisia savo iniciatyva. Profesionalūs felinologų klubai tokių kačių veisti neleidžia būtent dėl žmonių saugumo.
„Tai yra laukinės katės. Laukinei katei skirta gyventi gamtoje, o ne žmogaus namuose. [...] Jei liūtas gali apžioti žmogaus galvą, ką matome per cirką, tai ką jis galėtų padaryti žmogui, vieną dieną supratęs, kad nori medžioti? Juk namuose vienintelis judantis objektas yra žmogus“, – sako Vilniaus felinologų klubo „Bastėja“ vadovė.
