Gyvalazdės garsėja išskirtine mimikrija – gebėjimu susilieti su aplinka taip meistriškai, kad net įdėmus žvilgsnis sunkiai jas pastebi. Šis neįtikėtinas prisitaikymas padeda joms išlikti nepastebėtoms ir apsisaugoti nuo plėšrūnų. Šie tylūs maskuotės meistrai slepia dar daugiau paslapčių – ką iš tiesų jos valgo, kaip gyvena ir kuo ypatingas jų gyvenimo ciklas?
Edukacijas apie šiuos vabzdžius vedančio, elektroninės parduotuvės „Kupu Kupu“ įkūrėjo Tomo Solovejaus teigimu, gyvalazdės yra žolėdės, o jų pagrindinis maistas – lapai.
„Namų sąlygomis jos mielai minta gervuogių, aviečių, rožių lapais. Kai kurios rūšys yra išrankesnės – pavyzdžiui, maitinasi ligustrumo (Ligustrum) lapais“, – pasakoja T. Solovejus.
Auginti nesudėtinga
Gyvalazdės gana nesudėtingai auginamos namuose, dažnai pasirenkamos kaip egzotiniai naminiai gyvūnai. Joms pakanka terariumo su gera ventiliacija arba specialaus tinkliuko.
„Kadangi dalis rūšių užauga gana didelės, terariumas turėtų būti aukštas, kad vabzdžiai galėtų laisvai kabėti ir išsinerti. Svarbu 1–2 kartus per dieną apipurkšti vandeniu, nes drėgmė padeda išlaikyti tinkamą mikroklimatą ir palengvina nėrimosi procesą“, – pasakoja žinovas.
Gyvena gana trumpai
Gyvalazdžių gyvenimo trukmė priklauso nuo rūšies – dažniausiai jos gyvena nuo 6 mėnesių iki 1,5 metų. Patelės paprastai gyvena ilgiau nei patinai.
Gamtoje gyvalazdės paplitusios tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Azijoje, Pietų Amerikoje, Australijoje. Dalis rūšių prisitaikė ir prie drėgnų miškų, ir prie sausesnių vietovių.
Keletas populiarių rūšių, auginamų namuose:
- Heteropteryx dilatata – viena didžiausių ir gražiausių gyvalazdžių rūšių, išsiskiria ryškiai žaliu kūnu ir tvirtu šarvuotu chitinu.
- Sungaya inexpectata – nedidelė, ramios prigimties rūšis, lengvai prisitaikanti prie namų sąlygų.
- Diapherodes gigantea – įspūdingo dydžio, ryškiai žalia gyvalazdė iš Karibų regiono.
- Phyllium genties atstovai – vadinamos „lapinukėmis“, nes jų kūnas primena tikrus lapus.
- Eurycantha horrida – tamsios spalvos, dygliuota rūšis, aktyvesnė naktį.
- Extatosoma tiaratum (PSG 9) – dar vadinama „Australijos lazdavabale“, pasižymi įspūdinga lapų imitacija.
- Neohirasea maerens – ilga, plona rūšis, primenanti sausą šakelę.
- Peruphasma schultei – iš Peru kilusi rūšis, išsiskiria juodu kūnu ir ryškiai geltonais sparnų kraštais.
- Phaenopharos herwaarden – subtilios išvaizdos, smulkesnė rūšis.
- Ramulus nematodes – itin ilga ir plona rūšis, puikiai prisitaikiusi prie šakelių formos.
Anot T. Solovejaus, gyvalazdės – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori stebėti ramius, įdomius vabzdžius ir susipažinti su gamtos mimikrijos stebuklais iš arti. Tinkamai prižiūrimos, jos tampa ne tik mokomuoju, bet ir estetišku namų terariumo gyventoju.
