Sekite 15min Google
Bendrovė „Dezinfa“ per pastaruosius 2 metus sulaukė daugiau kaip 650 užklausų dėl tarakonų, kas trečia jų yra iš žmonių, kurie į būstą įsikėlė neseniai – prieš kelias savaites ar mėnesius. Rudenį, prasidėjus šildymo sezonui, užklausų padaugėja 2 kartus, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
„Žmonės pasakoja tą pačią istoriją: apžiūrėjo būstą dieną, viskas atrodė tvarkinga, o po savaitės naktį įjungė šviesą virtuvėje ir išvydo šmirinėjančius tarakonus. Tai tikrai nemaloni staigmena, ypač naujakuriams, nes jie dar nežino nei namo istorijos, nei kaimynų“, – sako kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.
Socialiniuose tinkluose tokių istorijų daug, ir jos panašios. Vieni stebisi aštuonerius metus nematę nė vieno tarakono, o per generalinį tvarkymąsi, atitraukę virtuvės spinteles, aptikę, kad už jų šių vabzdžių knibždėte knibžda. Kiti klausia teisininkų, ar galima atgauti užstatą, pastebėjus tarakonus. Viena šeima pasakoja, kad šeimininkai neužsiminė apie tarakonus, nors kiekviename buto kampe buvo primėtyta lauro lapų. Tik vėliau nuomininkai sužinojo, kad lapais bandoma atbaidyti tarakonus, tad nuomotojai apie problemą greičiausiai žinojo.
Už šių istorijų slypi ir bemiegės naktys. Viena nuomininkė pasakojo, kad vėlai vakare pastebėjusi tarakonus vidury nakties atitraukė šaldytuvą ir atlupo grindjuostes, ieškodama, kur jie slepiasi. Apie miegą negalėjo nė pagalvoti – atrodė, kad jie ropoja visur. Staiga iš slėptuvių išlendantys ir akimirksniu pradingstantys vabzdžiai kėlė paniką net ir anksčiau jos nepatyrusiai moteriai.
Kokie tarakonai slepiasi butuose?
Dažniausias įnamis yra vokiškasis tarakonas, dar vadinamas prūsoku. Jis šviesiai rudas, iki 1,6 cm ilgio. Senos statybos namuose, ypač sovietinių laikų daugiabučiuose, ir senamiesčiuose, pasitaiko ir gerokai didesnių juodųjų (rytietiškų) tarakonų. Jie veisiasi rūsiuose, o maisto ieškoti vamzdynų trasomis keliauja į viršutinius aukštus. Todėl net ir nepriekaištingai prižiūrint butą tarakonų gali būti sunku atsikratyti, jei jie nuolat patenka iš gretimų patalpų.
Tarakonai gyvena planetoje daugiau kaip 300 mln. metų ir per tą laiką išmoko išgyventi beveik bet kur. Be maisto jie ištveria iki mėnesio, be vandens – iki dviejų savaičių. Trūkstant ėdalo, jie maitinasi kartonu, odos ir nagų nuoplaišomis, net savo gentainiais. Vienoje prūsoko patelės kiaušinių kapsulėje – ootekoje – bręsta iki 40 kiaušinėlių, o per gyvenimą patelė gali subrandinti apie 200.
„Tai reiškia, kad iš dviejų tarakonų, jei tarp jų yra apvaisinta patelė, kuriuos pamatėte virtuvėje, po 30 dienų potencialiai gali būti 40-50 palikuonių. Tai ne tik estetinė problema, nes tarakonai žarnyne gali nešioti įvairių ligų sukėlėjų ir su išskyromis paskleisti juos aplinkoje, užteršdami maistą bei paviršius. Jų išskyros ir kūno dalelės taip pat gali sukelti alergines reakcijas“, – aiškina L. Grigaliūnas.
3 ženklai, kad būste gyvena tarakonai
Virtuvėje, vonios kambaryje bėgiojantys rudos ar juodos spalvos pusantro-trijų centimetrų ilgio vabzdžiai, tarakonų išnaros, nemalonus priplėkęs kvapas – ženklai, kad būste įsiveisusi nemenka tarakonų populiacija.
„Jei renkatės naują būstą įsigijimui ar nuomai, baiminatės dėl ūsuotų įnamių, užsukite būsto apžiūrėti vakare. Įeikite, staiga įjunkite šviesą virtuvėje ir vonioje, pažiūrėkite su žibintuvėliu po kriaukle, šaldytuvo kompresoriumi, kavos aparatu, mikrobangų krosnele ir kt. Tarakonai yra naktiniai vabzdžiai, todėl dieną jų galite ir nepamatyti. Jei nedrįstate to padaryti, verta paklausti ir namo administratoriaus ar bendrijos, kada name paskutinį kartą buvo atlikta dezinsekcija – takaronų naikinimas“, – pataria L. Grigaliūnas.
Klaidos, dėl kurių tarakonai grįžta
Pirmoji klaida – purškimas. „Purškiant sunaikinami keli matomi individai, o likusieji pasislepia dar giliau – sienose, už plytelių, pas kaimynus. Kai kurie aerozoliai tarakonus tiesiog išvaiko, ir problema persikelia į kitą vietą“, – perspėja ekspertas.
Kita klaida – liaudies receptai ir neaiškios kilmės medžiagos. Gyventojų grupėse siūloma kiaušinio trynio ir boro miltelių mišinių, lauro lapų, perpiltų nežinomos kilmės nuodų.
„Dalis tokių priemonių gal ir laikinai sumažina tarakonų skaičių, bet lauro lapai ir kiti liaudies metodai jų nenaikina – tik sukuria ramybės iliuziją. Dar blogiau, kai naudojami nežinomos sudėties ar netinkamai dozuojami nuodai: rizikuojama apsinuodyti patiems, o pavojus vaikams ir gyvūnams yra visiškai realus. Kai kurios veikliosios medžiagos ypač nuodingos katėms. Licencijuotų kenkėjų kontrolės įmonių specialistai gali parinkti aplinkai ir žmogui mažiau pavojingas, nepurškiamas priemones, kurios tinkamai naudojamos veiksmingai naikina tarakonus ir sumažina apsinuodijimo riziką“, – teigia L. Grigaliūnas.
Pasak eksperto, tarakonus įveikti padeda tik kompleksinės priemonės: profesionalus apdorojimas jų slėptuvėse, pakartotinis apdorojimas, plyšių ir kanalų sandarinimas bei maisto ir vandens šaltinių pašalinimas. Idealu, jei tarakonai naikinami visuose namo būstuose ir bendrose patalpose.
