Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sergančio pastato sindromas – kaip jo išvengti?

Sergančio pastato sindromas (SPS)
123RF.com nuotr. / Sergančio pastato sindromas (SPS)
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Jau kelis dešimtmečius pastebime, kad visame pasaulyje drastiškai didėja žmonių skaičius, kurių sveikatos būklė per visus šiuos metus sparčiai pablogėjo. Dažnas net nesusimąsto, kad buvimas uždarose patalpose ir yra visų sveikatos negalavimų pamatas. Dėl šios priežasties ir yra kilęs terminas – „sergančio pastato sindromas“ (ang. Sick Building Syndrome), kuris vis dažniau tampa didele problema žmogaus organizmui. Gal Jūsų pastatas taip pat kenčia nuo SPS?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Visi šie negalavimai ir diskomfortas, kitaip vadinami sergančio pastato sindromu buvo pastebėti praėjusio amžiaus 70-aisiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šis terminas apibūdina negalavimų bei sveikatos sutrikimų derinį, kurie pasireiškė dėl ilgo buvimo tam tikruose pastatuose.

Pagrindinės SPS priežastys

Dažniausiai šis sindromas pasireiškia atvirų erdvių biuruose, vaikų darželiuose, mokyklose, bibliotekose, butuose ir atrodytų paradoksalu, bet ir ligoninių ir laboratorijų patalpose. Kaip dažniausias SPS atsiradimo priežastis, galime išskirti:

  • Nepakankamas patalpų vėdinimas;
  • Per didelė dujų koncentracija;
  • Pelėsis, mažos dulkių dalelytės sklandančios ore, dulkių erkutės ir kiti mikroorganizmai;
  • Žemas drėgmės lygis;
  • Aukšta patalpų oro temperatūra ar staigūs temperatūros pokyčiai dienos metu;
  • Kai kurios statybinės medžiagos: įvairūs tirpikliai, medienos impregnantai, dažai;
  • Netinkamos klimato sąlygos.

Dažniausiai pastebimi SPS simptomai

Žmonės, kurie gyvena tokio tipo pastatuose, dažnai patiria sveikatos būklės pablogėjimą, kurią gali apimti nuovargis, mieguistumas, pablogėjęs dėmesingumas, taip pat galvos ir kaklo skausmus, sloga, čiaudulys, kvėpavimo sutrikimai, pykinimas, galvos svaigimas ir kiti simptomai. Nors visi jie taip pat gali būti sukelti visiškai dėl kitų priežasčių – asmuo gali būti alergiškas, jautrus streso sąlygoms arba dėl kitų galimų psichosocialinių veiksnių – tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, angl. WHO – World Health Organization) komiteto tyrimai parodė, kad labai dažnai šie simptomai gali būti susiję su gyvenamųjų patalpų oro kokybe. Visi linkę manyti, kad užterštas oras mūsų tyko lauke ir net nesusimąstome, kad pavojus yra arčiau nei galėjome įsivaizduoti.

Kaip viso to išvengti

Neegzistuoja vienas ir efektyvus sprendimo būdas, kuris gali padėti apsisaugoti nuo SPS. Tačiau pasitelkus kelias prevencines priemones – galite veiksmingai sumažinti visų simptomų riziką. Pirmiausia pasirinkite tinkamą vėdinimo ir oro kondicionavimo įrangą. Nepamirškite, kad įrenginius privalu ne tik tinkamai eksploatuoti, bet ir prižiūrėti. Ne pro šalį būtų įsigyti ir oro drėkintuvą, kuris ypač pravers šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas ir oras patalpose staigiai išsausėja. Tiems, kurie yra alergiški dulkėms, puikiausiai tiks Lietuvoje sparčiai populiarėjanti centrinė dulkių siurbimo sistema. Įprasti dulkių siurbliai tik pakelia mažas dulkių dalelytes. Jos sklando ore ir sukelia alergines reakcijas. Taip pat nepamirškime, kad dažnas buvimas lauke tik pagerins Jūsų savijautą bei sustiprins sveikatą.

Per dieną mes įkvepiame vidutiniškai 10 000 litrų oro, tad svarbu yra pasirūpinti tinkama oro kokybe patalpose, kuriuose praleidžiame daugiausiai savo laiko.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką