Šiuos darbus turite padaryti rugsėjį, jei norite, kad kitąmet veja būtų graži

Po vasaros veja pagaliau atrodo taip, kaip jos šeimininkai tikėjosi: sodri, tanki ir ryškiai žalia. Todėl rugsėjį lengva pagalvoti, kad didieji darbai jau baigti. Tačiau būtent dabar priimami sprendimai gali nulemti, ar pavasarį kieme rasime žalią veją, ar iššutusius ir ligų pažeistus plotus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Asmeninė nuotr./Agronomas Valdemaras Mediekša

Ilgametę agronominę patirtį sukaupęs „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša sako, kad rugsėjis nėra vejos sezono pabaiga. Atvėsus orams susidaro palankios sąlygos augalui įsisavinti maisto medžiagas, todėl veja dažnai būna gražiausia per visą sezoną. Kartu tai paskutinė galimybė tinkamai paruošti ją žiemai.

Šių metų orai vejų augintojams buvo itin kontrastingi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, balandį iškrito vos 38 proc. įprasto daugiamečio kritulių kiekio. Vasarą situacija pasikeitė: liepą kritulių buvo 61 proc., o rugpjūtį – 22 proc. daugiau nei įprastai.

„Įprastai sakydavome, kad laistymo sistema labiausiai reikalinga liepą ir rugpjūtį. Šiemet ji tapo aktuali jau balandį, o vasaros antroje pusėje daug kur jos beveik neprireikė. Tai dar kartą parodė, kad veją turime prižiūrėti pagal realias sąlygas, o ne vien pagal įprastą darbų grafiką“, – sako V.Mediekša.

Gausūs vasaros krituliai ir padidėjusi santykinė oro drėgmė sudarė palankias sąlygas grybinėms ligoms. Antrus metus iš eilės daugelyje vejų plito raudonsiūlė, pasitaikė ir vadinamosios rudosios dėmėtligės (angl. brown patch) požymių.

Liga – ne vien problema, bet ir signalas

„Fungicidas gali pristabdyti ligą, tačiau nepašalina jos priežasties. Liga dažnai parodo, kad veja yra nusilpusi. Tuomet reikia vertinti, ar dirvožemis nėra nualintas arba suslėgtas, ar tinkamas jo rūgštingumas, ar veja reguliariai tręšiama ir pjaunama, kokios sąlygos susidariusios šaknų zonoje“, – aiškina agronomas.

V.Mediekša veją palygina su žmogaus organizmu: subalansuotai besimaitinantis, judantis ir savimi besirūpinantis žmogus paprastai yra atsparesnis, o nusilpusį organizmą ligos puola lengviau. Taip pat ir veja – kuo geresnės jos augimo sąlygos, tuo daugiau galimybių pačiam augalui atsilaikyti prieš nepalankius aplinkos veiksnius.

Jeigu ligos kartojasi, vien papildomos priemonės problemos neišspręs. Agronomas rekomenduoja peržiūrėti visą priežiūros technologiją, prireikus atlikti dirvožemio tyrimus, įvertinti jo rūgštingumą ir suslėgimą. Augalų apsaugos priemones būtina naudoti tik pagal Lietuvoje galiojančius registracijos reikalavimus ir produkto etiketę.

Stipri veja prasideda nuo gyvybingo dirvožemio

Pasikartojančios vejų ligos ir kasdieniai klientų klausimai paskatino ieškoti sprendimų, kurie padėtų stiprinti ne tik patį augalą, bet ir dirvožemį.

„Trąšos yra svarbi vejos priežiūros dalis, tačiau jų ne visada pakanka. Jei dirvožemis nualintas, nehumusingas ar sumažėjęs jo biologinis aktyvumas, pirmiausia reikia spręsti šias problemas“, – sako V.Mediekša.

Todėl agronomas kartu su komanda analizuoja vejų augintojų ir apželdintojų patirtis, domisi profesionalių vejų priežiūros praktika ir realiomis sąlygomis išbando skirtingus sprendimus. Šiuo metu testuojamas naujas priemonių rinkinys, skirtas dirvožemio būklei ir biologiniam aktyvumui gerinti. Jei bandymai patvirtins jo naudą, rinkinį planuojama pristatyti pavasarį.

Pranešimo žiniasklaidai nuotr./Svarbu dirvožemio kokybė

Keturi darbai prieš žiemą

1. Patikrinkite dirvožemio suslėgimą. Paprastas požymis – kastuvą ar kitą įrankį į dirvą įspausti labai sunku. Tokiu atveju prieš tręšimą verta atlikti core aeraciją – ji padeda orui ir vandeniui lengviau pasiekti vejos šaknų zoną.

2. Jei veja pjaunama robotu, įvertinkite veltinį. Dažnas pjovimas palieka daug smulkių augalinių liekanų. Kai trūksta saulės ir šilumos, jos mineralizuojasi lėčiau, todėl gali formuotis veltinio sluoksnis. Prieš rudeninį tręšimą gali būti reikalingas skarifikavimas.

3. Skarifikuokite švelniau nei pavasarį. Rudenį dienos trumpėja, naktys vėsta, o vejos regeneracija lėtėja. Skarifikatoriaus peilius reikėtų pakelti aukščiau, veją tik lengvai iššukuoti, neplėšyti ir nepalikti gilių pažeidimų.

4. Tręškite laiku, o pjaukite tol, kol veja auga. Optimalus laikas rudeniniam vejos tręšimui – nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio. Tačiau, pasak agronomo, renkantis konkrečią dieną svarbu atsižvelgti ir į oro sąlygas, vejos augimo tempą bei jos būklę.

„Veją reikėtų pjauti tol, kol ji auga. Yra buvę sezonų, kai žmones, pjaunančius veją, matėme net gruodį, tai išimtis“, – sako V.Mediekša.

Žiemoti veją rekomenduojama palikti maždaug 3–4 cm aukščio. Tręšimo taip pat nereikėtų atidėti: vėlai patręšus ir netikėtai atėjus ankstyvai žiemai, gali padidėti vejos iššutimo rizika. Todėl šiuos darbus svarbu atlikti rekomenduojamu laiku.

Rudenį svarbu pasirinkti vejos būklei bei sezonui tinkamas trąšas. Šiuo metu siekiama ne paskatinti spartų žolės augimą, o padėti vejai sustiprėti ir pasiruošti žiemai. Todėl trąšų sudėtį, normą ir naudojimo laiką reikėtų rinktis atsižvelgiant į vejos būklę, dirvožemį ir oro sąlygas.

Kodėl neverta vejos palikti per aukštos

Viena dažniausių klaidų – spalio pradžioje veją nupjauti paskutinį kartą ir palikti peraugti iki 5–6 cm ar daugiau. Ilga, po sniegu prigludusi žolė prasčiau vėdinasi, ilgiau išlieka drėgna, todėl padidėja iššutimo ir pavasarinio pelėsio rizika.

„Nežinome, kokia bus žiema – galbūt sniego beveik nebus, o gal jis išsilaikys kelis mėnesius. Oro nesukontroliuosime, bet galime tinkamai atlikti savo namų darbus ir sumažinti riziką“, – pabrėžia V.Mediekša.

Praėjusią žiemą ilgai išsilaikiusi sniego danga vejoms tapo dideliu išbandymu. Pasak agronomo, klientų, priežiūros specialistų ir vejų augintojų bendruomenės stebėjimai rodo, kad prieš rudeninį tręšimą švelniai skarifikuotose vejose pavasarį buvo daugiau žalių ir mažiau iššutusių plotų.

Prieš žiemą svarbiausia įvertinti konkrečios vejos būklę, prireikus atlikti core aeraciją ar švelnų skarifikavimą, pasirinkti rudeniui tinkamas trąšas ir pjauti tol, kol veja auga.