Šiais laikais Velykas švenčiame dvi dienas. Pirmąją leidžiame namuose su šeima, o antrąją lankome draugus ir giminaičius bei kitaip pramogaujame. Įdomu tai, kad senovėje jos buvo švenčiamos net keturias dienas ir kiekviena iš jų turėjo simbolinę reikšmę. Pirmoji buvo Ugnies diena, kada buvo ilsimasi namuose ir šiukštu neinama į svečius. Antroji diena – Perkūno, kai vaikai eidavo kiaušiniauti, trečioji – Gegužės, kai vaikant blogybes buvo laistomasi vandeniu. Ir ketvirtoji – ledų diena – tądien nebuvo galima nieko dirbti, kad ledai javų neišmuštų, o kad derlius būtų geresnis, šią dieną laukuose užkasdavo visus per šventes suvalgytų kiaušinių lukštus.
Nors švenčių dienų sumažėjo ir kai kurių apeigų prasmė nunyko, tačiau pramogauti norisi ir labai smagu prisiminti senąsias tradicijas, kurios išliko iki mūsų dienų. Tai margučių marginimas, jų daužymas prie stalo, „kiaušiniavimas“ ir margučių ridenimas.
Ir nors ne visi šiais laikais dėl įvairių sumetimų valgo kiaušinius, tačiau tikėtina, kad margučiais savo stalą papuošime visi. Kas savo margintais, kas, neturėdamas laiko – pirktiniais. Gražesnių ir meniškesnių galima rasti skelbiu.lt portale.
Šviežių kiaušinių taip pat galima nusipirkti bet kuriame prekybos centre, tas tiesa. Tačiau šventei norisi ypatingų, kaime gyvenančios ir linksmai po kiemą kudakuojančios vištos sudėtų. Skelbimuose tokių yra – ir laisvų, ir „laimingų“ vištyčių.
Norintys dar didesnės įvairovės, ras ir dailių mažų jau pačios gamtos išmargintų putpelių kiaušinukų. O jie skirti ne tik stalui puošti, bet ir elegantiškiems patiekalams sukurti.
Natūralumas šiuo metu yra pagrindinė interjero tendencija, o gamtinės detalės visada dera prie velykinio stalo. Pamerkę kelias kačiukų šakeles ar iš beržo šakelių susukę stilizuotą lizdą, turėsite puikią puošmeną. Išradingi meistrai prigamino ir skelbimuose siūlo visokių grožių margučiams sudėti: pripynė dailių krepšelių ir pridrožė dubenų bei lėkščių.
Senovėje buvo tikėta, kad velykinį stalą būtinai turi puošti visus metus žaliuojantis augalas, kuris simbolizuoja amžinąjį gyvenimą. Tam tinka kadagys, buksmedis arba tiesiog samanos. Jeigu norite jaukesnio stalo, galite užsisakyti nebrangiai su meile pagamintą jaukią velykinę floristinę kompoziciją.
Svarbiausias Velykų simbolis – margučiai, simbolizuojantys atgimimą, perėjimą iš mirties į gyvenimą. Etnologų teigimu, paprotys marginti kiaušinius atėjo dar iš senųjų pagonybės laikų, kai dievų buvo ne vienas, o paukščių deivė buvo ypatingai svarbi. Žmonės tais laikais misdavo laukinių paukščių kiaušiniais, mat vištos nedėdavo ištisus metus. Per žiemą ištuštinę visas maisto atsargas ir suradę pirmąjį kiaušinį labai džiaugdavosi, tad paruošdavo kaip auką paukščių dievei: nudažydavo raudonai, išskutinėdavo saulę bei paukščio pėdutę ir paaukodavo.
Šiandien aukoti gal ir nebūtina, bet praleisti kelias valandas marginant kiaušinius – puikus būdas pabūti su šeima, pabendrauti, o vienatvėje – ir pamedituoti. Marginimas vašku – vienas seniausių kiaušinių dekoravimo būdų. Jeigu niekada to nedarėte, tai gali tapti nuostabiu atradimu, o gal net atskleisti jūsų paslėptą talentą. Skelbimuose meistrai siūlo labai patogius šiam darbui stovelius, kur galima ir kiaušinį drąsiai pasistatyti, ir vašką pakaitinti. Tai tradicija, kurią verta atgaivinti ir perduoti savo vaikams.
Jeigu kiaušinius marginsite bičių vašku ir ant šventinio stalo uždegsite bičių vaško žvakę, visi namai kvepės pavasariniu medumi.
Jeigu darbų daugiau nei pirštų ant visos jūsų šeimos narių rankų, verčiau iškepti vienu pyragu mažiau, nei paaukoti smagų kiaušinių marginimo laiką. Skelbimuose galima rasti tokių skanėstų, kad ne tik širdis apsals, bet ir akys apraibs.
Nuo grybukų, burnoje tirpstančių vaflių iki šakočių ir meno kūriniams prilygstamų išdekoruotų sausainių.
Velykų dieną, kai gražiausi margučiai ant stalo dailiai išguldyti, o pirmieji kiaušiniai sudaužti, metas pramogoms. Margučių ridenimas – labai sena tradicija. Tam reikalingas lovelis, kuriuo žaidėjai iš eilės ridena po vieną kiaušinį. Jeigu ridenamas kiaušinis atsimuša į kitą, ridentojas gali pasiimti juos abu ir ridenti dar kartą. Žaidimo tikslas yra laimėti kuo daugiau kiaušinių. Žaidimas baigiasi, kai lieka tik du žaidėjai. Pataikęs į kito nuridentą margutį, jį pasiima, o jei nepataiko, abu pasiima ankstesnis ridentojas.
Jeigu namuose neturite lovelio, reikalingo šiam smagiam žaidimui, būtinai įsigykite ir pašėlkite kaip vaikai – pamatysite, kiek džiaugsmo gali suteikti tokie paprasti dalykai.
Senovėje antrąją Velykų dieną visi vaikai eidavo po kaimą „kiaušiniauti“. Margučius „užsidirbdavo“ deklamuodami eilėraščius ir dainuodami, o paskui smagiai ridendavo kiaušinius. Buvo tikima, kad daugiausiai margučių surinkęs vaikas tais metais bus linksmas ir laimingas.
Jeigu norite linksmi bei laimingi būti ir jūs – marginkite ir ridenkite kiaušinius!
