Klausimas
Įsigijau kampinį žemės sklypą su namu ir noriu pasistatyti tvorą, tačiau viena sklypo kraštinė ribojasi ir su kaimyniniu sklypu. Ar tokiu atveju privalau tvoros statybas suderinti su kaimynu, kuris iš karto nusiteikęs jokio sutikimo tvoros statyboms neduoti?
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
Tam tikrais atvejais statybos privačiame sklype gali paliesti ir kaimyninio sklypo savininkų interesus. Šiuo atveju keliamas klausimas susijęs su statybų metu atsirandančiais teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti su šiuo įstatymu susiję teisės aktai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme tik bendrai aptariama statytojo pareiga nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, tačiau įstatymo 6 straipsnyje nurodoma, jog normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, t. y. statybos techniniuose reglamentuose.
Šiuo atveju svarbus statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ ir jo priedai (toliau – Reglamentas), kuris ir reglamentuoja, kokiais atvejais tvoros statybos turėtų būti derinamos su kaimynais.
Remiantis Reglamento nuostatomis, kaimyninio sklypo savininko sutikimo tvoros statyboms visada reikia tuo atveju, jei tvora statoma jos konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą. Tuo atveju, jei tvora statoma prie sklypo ribos, t. y. tvoros konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, kaimyninio sklypo savininko sutikimas bus reikalingas tik tam tikrais atvejais.
Pirmasis – kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 procentų bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°).
Antrasis – kai arčiau kaip 1 metro iki sklypo ribos statoma tvora, jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Taigi Reglamente, atsižvelgiant į tvoros konstrukcijų padėtį sklypo ribų atžvilgiu, nustatyti du atvejai, kai statant tvorą privaloma gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą – tvoros konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą ir konstrukcijoms sklypo ribos neperžengiant, tačiau pastaruoju atveju būtina atkreipti dėmesį į pačią tvoros konstrukciją, o taip pat įvertinti į gretimą sklypą metamą tvoros šešėlį, kuris priklauso nuo tvoros padėties pasaulio šalių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad sutikimas turi būti rašytinis. Statytojas, siekiantis gauti tokį kaimyno sutikimą, privalo šiam atskleisti, kaip bus pastatyta tvora, tačiau kaimynas turi teisę ir nesutikti su tvoros statybomis.
Pažymėtina, jog skaitytojo atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
