Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žalioji šeimininkė

Namų šeimininkė
Fotolia nuotr. / Namų šeimininkė
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Kiekviena svajojame gyventi švariuose ir jaukiuose namuose. O kaip juose elgtis, kad ir Žemėje būtų švaru bei jauku, deja, žinome ne visos. Ši tema apie tai, kaip turėtume tvarkytis namuose, kad mūsų veikla kuo mažiau kenktų aplinkai ir mums patiems.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Statistika skelbia, kad namų ūkiai suvartoja trečdalį visos Europos Sąjungos energijos. 70 proc. jos skirta gyvenamosioms patalpoms šildyti, 14 proc. – vandeniui šildyti, 12 proc. – apšvietimui bei elektros prietaisams. Šiaurės ministrų tarybos išleistame leidinyje „Išmintingo namų ūkio vadovas“  rašoma, kad Lietuvos namų ūkiuose galima sutaupyti tokį CO2 kiekį, kuris prilygtų sutaupytam kiekiui pastačius naują atominę elektrinę.

Kodėl turėtume taupyti išteklius ir energiją?

Todėl, kad patirsime ekonominę naudą ir darysime mažesnį poveikį klimatui. Ar žinote, kad Europos Sąjungoje kasmet pagaminama 11 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam gyventojui, o besivystančiose šalyse tenka tik 1 tona vienam gyventojui per metus. Taigi savo namuose, darbovietėse ir aplink jas turėtume elgtis kaip protingi šeimininkai. Ir pažangūs būsime, ir dar sutaupysime!

Pradėkime nuo bendrųjų patarimų, svarbiausias – rūšiuoti ir tinkamai tvarkyti atliekas, kurių namų ūkyje susidaro daugybė. Užuot vertę jas į bendrus konteinerius, kurių turinys vėliau keliauja į sąvartynus ir ten yra šimtmečiais, pagalvokite, kurias atliekas galite atiduoti perdirbti. Pavyzdžiui, kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir tiek energijos, kad pusę metų būtų galima apšildyti normalaus dydžio namą.

Namams  tvarkyti naudokite kuo mažiau buitinės chemijos. Rinkitės ekologiškais ženklais pažymėtas sveikatai ir aplinkai mažiau kenksmingas priemones. Įvairius valiklius puikiai pakeičia soda, citrinų rūgštis.

Pirkite energiją taupančias elektros lemputes – jos ilgiau veikia ir naudoja penkis kartus mažiau elektros energijos nei įprastos. Tiesa, yra brangesnės, bet apskaičiuota, kad didesnė energiją taupančių lempučių kaina atsiperka jau po 500 valandų. Ir nepamirškite jų reguliariai valyti – apdulkėjusios elektros lemputės ir šviestuvų gaubtai gali sumažinti šviesos srautą net iki 25–40 proc.

Rinkitės ekologijos standartus atitinkančius ir specialiais ženklais „Energy saving“, „Energy star“, „Energy“ pažymėtus prietaisus – jie skleidžia mažiau triukšmo, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų. 

Virtuvė

  • • Naudokite elektrinį virdulį – vanduo jame užverda dvigubai greičiau nei ant viryklės. Vandens virkite tik tiek, kiek reikia – taip sutaupysite apie 25 kg CO2 dujų per metus. Jei visi europiečiai paisytų šio patarimo, būtų galima sutaupyti tiek energijos, kad jos pakaktų trečdaliui Europos gatvių apšviesti.
  • • Maisto produktų pirkite tiek, kiek suvalgote. Šiandien Lietuvoje daugiau nei 1/4 pagaminto maisto, ypač pieno produktų,  patenka į sąvartynus.
  • • Valgykite mažiau mėsos – mėsos pramonė atsakinga už 18 proc. ore esančių metano ir anglies dioksido dujų.  Jei per savaitę šeima valgys jautieną ar veršieną vienu kartu mažiau, išmetamų šiltnamio dujų kiekis per metus sumažės 50 kg.
  • • Rinkitės lietuviškus, ekologiniuose ūkiuose užaugintus produktus (apskaičiuota, kad gabenant prekes lėktuvu iš vieno pasaulio krašto į kitą išmetama 1700 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei vežant prekes sunkvežimiu netolimus atstumus) iš vietinių gamintojų. Juos dėkite į daugkartinius, o ne plastikinius pirkinių maišelius, juk plastikas – viena lėčiausiai yrančių medžiagų
  • • Virdama valgį, uždenkite puodus – energijos sąnaudas sumažinsite net 60 proc.
  • • Rinkitės sertifikuotus, ekologinius ženklus turinčius virtuvės prietaisus ir priemones. Pavyzdžiui, ekologiniu ženklu „Gėlė“ pažymėta indaplovė gali sutaupyti nuo 23 proc. iki 42 proc. elektros energijos.
  • • Šaldytuvai ir šaldikliai sunaudoja apie 25 proc. visos namų ūkio energijos. Todėl juos būtina reguliariai atšildyti. Įrodyta, kad maždaug 3 mm storio šerkšnu padengto šaldytuvo sunaudojamos energijos kiekis padidėja maždaug 30 proc. Ir dar – ar žinote, kad šaldytuvą perkėlus į 10 laipsnių vėsesnę vietą jo veiksmingumas padidėja – taip galima sutaupyti iki 150 kg CO2 per metus.
  • • Plaunant indus indaplovėje, sunaudojama 37 proc. mažiau vandens nei plaunant rankomis po tekančia srove. Įsigijusi indaplovę, šeima per metus gali sutaupyti net apie 8000 litrų vandens. Tik prikraukite ją pilną ir indus plauti stenkitės ekologiškais plovikliais.

Vonia

  • • Rinkitės ekologišką kosmetiką, higienos ir buitinės chemijos prekes, kurios paženklintos specialiais sertifikuotais ženkliukais, garantuojančiais, kad tokiose priemonėse nėra sintetinių priedų, jos pagamintos rūpinantis aplinka, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos ir neišnaudojant gyvūnų.
  • • Valydamasi dantis ar muilindamasi galvą, užsukite čiaupą – per minutę iš atsukto čiaupo išteka apie 2 litrai vandens. 
  • • Maudykitės po dušu, o ne vonioje – maudantis joje sunaudojama nuo 120 iki 350 litrų vandens, o po dušu – apie 60 litrų vandens. Jei prausitės duše dviem minutėmis trumpiau nei paprastai, per metus į aplinką šiltnamio dujų pateks 35 kg mažiau.
  • • Įsigykite dušo galvutę, kuri sutaupo net 50 proc. vandens.
  • • Sutvarkykite vandens čiaupus – iš netvarkingo čiaupo per metus išbėga 9 000 litrai vandens. Iš nesandaraus unitazo per parą gali nutekėti net 200 litrų vandens.
  • • Rinkitės tualetinį popierių, pažymėtą ekologiniu ženklu – jam pagaminti suvartojama mažiau energijos.
  • • Skalbkite ekologiškais skalbikliais, nustačiusi mažiausią rekomenduojamą temperatūrą – jie ir tokioje puikiai skalbia. Skalbdama 30°C, o ne 60°C temperatūroje, galite sutaupyti daugiau nei 50 proc. energijos. Skalbinius džiovinkite gryname ore.

Drabužinė

  • • Savo galvose suformuokite ekosampratą ir pasistenkite vartoti kuo mažiau. Vadovaukitės taisykle – mažiau yra daugiau! Kaskart varvindama į seilę į naują drabužį, paklauskite savęs: ar tikrai man jo reikia?
  • • Vartojimo manijai nepasiduosite ir originaliai atrodysite, jei rinksitės vintažo stiliaus drabužius ir aksesuarus. Paskaičiuota, jei kas dešimtą drabužį pirktumėte vintažo prekių krautuvėlėse, šiltnamio dujų išmetimas sumažėtų 30 kg.
  • • Rinkitės iš ekologiškų audinių pasiūtus drabužius su kilmę patvirtinančiais ekologiškais ženkliukais.       
  • • Mąstykite ekologiškai, senų drabužių nemeskite lauk, o atnaujinkite arba jais mainykitės, atiduokite. Naudingų nuorodų rasite internete. Kiekvienas atiduotas kilogramas drabužių sutaupo 4 kg anglies dioksido.
  • • Pirkite patvaresnius drabužius. Pasiūtus iš patvarios medžiagos dėvėsite ilgiau nei pigius.

Svetainė

  • • Teigiama, kad kiekvieno mūsų svetainėje per metus pagaminama apie 800 kg anglies dioksido.
  • • Nepalikite televizoriaus, muzikos grotuvo ar kompiuterio ramybės režimu. Neišjungti iš lizdo, jie gali sunaudoti nuo 4 iki 10 proc. namų ūkiuose suvartojamos elektros energijos. Jei visi Europos gyventojai nepaliktų elektros įrangos ramybės režimu, sutaupytos elektros energijos pakaktų Belgijos dydžio šaliai.
  • • Rinkitės patvarius arba senovinius baldus, jie laikys daug ilgiau. Atsisakykite kilimų, gražiausios ir sveikiausios – natūralaus medžio grindys.  
  • • Stenkitės gyventi natūralioje šviesoje – sumažinsite į aplinką išmetamą CO2 kiekį ir už elektrą mokėsite mažiau. Išsirinkite šviesių atspalvių sienas, lubas ir grindis bei pakabinkite daugiau veidrodžių, kad jie atspindėtų dienos šviesą.

Garažas

  • • Rinkitės kuo ekologiškesnį automobilį, varomą aplinkai mažiausiai kenksmingu kuru. Ar žinote, kad važinėdama automobiliu, kuris naudoja 5 litrus 100 kilometrų degalų, o ne 8–10 litrų, – išvengsite net 750 kg CO2 per metus!
  • • Šiltuoju metų laiku dažniau važinėkite dviračiu, nedidelius atstumus vaikščiokite pėsčiomis.
  • • Panaudotą automobilių tepalą, tepaluotus filtrus, gumos detales meskite tik į tam skirtus  konteinerius. Garaže užsigulėjusį metalą atiduokite į metalo laužą.
  • • Automobiliu važiuokite tik tada, kai tikrai būtina. Prieš tai patikrinkite oro slėgį padangose. Pasirodo, periodiškai tikrinant padangų slėgį, galima išvengti apie 140 kg CO2 per metus.
  • • Nesidrovėkite kooperuotis su kaimynais –  jei įmanoma, į darbą vykite drauge. Ne tik sumažinsite gatvėmis važinėjančių automobilių skaičių ir oro taršą, bet ir galėsite perpus padalyti kuro išlaidas.Pi
  • • Nepamirškite išjungti automobilio variklio net trumpam sustojusi. Taip galite sutaupyti apie 330 kg CO2 per metus.
  • • Gyvenate nuosavame name? Plaudama automobilį, naudokite tik aplinkai draugiškus ploviklius ir kuo mažiau vandens. 
  • • Pasidomėkite ekologišku vairavimu – statistika skelbia, kad protingai vairuojant galima sutaupyti iki 30 proc. degalų.

Straipsnyje panaudota informacija iš „Išmintingo namų ūkio tvarkymo vadovo“.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką