Kai Sharisse Zeroonian patiria stresą, nerimą arba jaučia, kad artėja mėnesinės, ji gali vemti net 15 kartų per valandą – vėmimo epizodai gali tęstis kelias dienas iš eilės. Paskui ji vėl pasijunta gerai, tačiau kitą savaitę ciklas pasikartoja, rašoma today.com.
Simptomai prasidėjo 2021 m., tačiau tikroji diagnozė S.Zeroonian nustatyta tik po dvejų metų. Jai buvo atlikta daugybė medicininių tyrimų, įskaitant endoskopiją ir daug kraujo tyrimų.
Nė vienas iš jų neparodė, kad kas nors yra negerai, tačiau S.Zeroonian kiekvieną savaitę ištisas dienas vemdavo, kartais jai tekdavo kreiptis į greitosios pagalbos skyrių. Ten gydytojai paprastai jai sakydavo, kad tai tik migrena.
Mergina neteko 8 kg, negalėjo dirbti ir buvo išsekusi nuo pykinimo ir vėmimo. Ironiška, bet žmonės gyrė ją už numestą svorį, nors Sharisse kovojo fiziškai ir psichologiškai.
„Jaučiausi taip, kad nebenoriu taip gyventi. Kokia tokio gyvenimo kokybė?“ – TODAY.com pasakoja 29 metų S.Zeroonian, gyvenanti Kembridže, Masačusetse. – Epizodai kėlė man nerimą ir net mintis apie savižudybę, tačiau tokios mintys taip pat sukeldavo vėmimo epizodus, todėl tai buvo tarsi spąstai.“
Galiausiai, 2023 m. dar kartą apsilankius skubios pagalbos skyriuje, gydytojai jai diagnozavo ciklinio vėmimo sindromą. Dabar moteris sukūrė pirmąjį pasaulyje filmą apie tai – pusiau autobiografinį filmą „Nieko tvirto“.
Kas yra ciklinio vėmimo sindromas?
Tai lėtinis žarnyno ir smegenų sąveikos sutrikimas, dėl kurio pacientai patiria staigius intensyvaus pykinimo ir vėmimo epizodus, po kurių eina laikotarpiai be simptomų, teigia Amerikos gastroenterologų asociacija. Tada ciklas kartojasi.
Ši būklė pasireiškia iki 2 proc. gyventojų ir gali ištikti bet kurį žmogų, tačiau dažniau pasireiškia moterims, jauniems suaugusiesiems ir žmonėms, kurie yra sirgę migrena, pažymi ji.
Simptomai taip pat gali būti pilvo ir galvos skausmas ir galvos svaigimas. Pacientams dažnai klaidingai diagnozuojamas skrandžio gripas arba apsinuodijimas maistu.
Šiam sutrikimui diagnozuoti nėra kraujo, rentgeno ar kitų tyrimų – gydytojai diagnozę nustato atmesdami kitas ligas ir analizuodami paciento vėmimo epizodų istoriją, pažymi Ciklinio vėmimo sindromo asociacija.
Vėmimo priepuolius sukelia infekcijos, stiprus susijaudinimas, emocinis stresas ir menstruacijos.
Pasak Nacionalinio diabeto ir virškinimo bei inkstų ligų instituto, suaugusiesiems ciklinio vėmimo sindromą galima įtarti, jei per pastaruosius metus jie patyrė tris ar daugiau atskirų epizodų ir jų pobūdis yra panašus – pavyzdžiui, prasideda tuo pačiu paros metu ir trunka tą patį laiką.
Žmonės, kuriems pasireiškia šie simptomai, turėtų patys pasirūpinti savimi ir paklausti gydytojo apie ciklinio vėmimo sindromą, nes tai labai svarbu diagnozei nustatyti, pataria Amerikos gastroenterologų asociacija. Ji ragina žmones „nekentėti tylomis“.
Poveikis karjerai ir socialiniam gyvenimui
S.Zeroonian sako, kad kurį laiką slėpė savo diagnozę nuo kitų žmonių.
„Tuo metu man buvo šiek tiek gėda“, – sako ji. – Svarbiausias dalykas buvo tai, kad žmonės nesuprato, jog tai yra sutrikimas. Jie tiesiog manydavo, kad aš esu perdėtai dramatiška... (arba) pasinaudosiu tuo kaip pasiteisinimu, kad nieko nedaryčiau arba tinginiaučiau darbe.“
Kai tarp epizodų ji jaučiasi gerai, gali normaliai valgyti ir pilnavertiškai maitintis. Tačiau per priepuolį, kai sunkiausiu atveju ji gali vemti 15 kartų per valandą, visą dieną ji gali gerti tik vitaminų prisotintą vandenį ir valgyti guminukus.
S.Zeroonian sako, kad dėl nuolatinio vėmimo jai teko keisti darbą, įskaitant dėstymą ir korepetitorystę. Vaistai jai padėjo suvaldyti šį sindromą. Ji vartoja antipsichozinius vaistus ir vaistus nuo pykinimo. Kiti gydymo būdai – vaistai nuo migrenos bei nerimo.
Ji vis dar kas savaitę patiria vėmimo epizodų, tačiau, pasak jos, jie trumpesni ir ne tokie intensyvūs kaip anksčiau. Jie gali trukti vieną ar dvi dienas, o ne keturias ar penkias.
Vaidybinio filmo kūrimas apie jos patirtį buvo terapinis. Ciklinio vėmimo sindromas buvo rodomas televizijos seriale „Grei anatomija“, kur viena iš žvaigždžių turi vaiką, sergantį šiuo sutrikimu realiame gyvenime.
„Atvirumas ir šio filmo kūrimas man labai padėjo, nes manau, kad kai nebuvau atvira, kentėjau daug labiau, – sako S.Zeroonian. – Kai pradėjau apie tai kalbėti su žmonėmis, pasijutau daug laisvesnė.“
