– Pone Latifai, šiuo metu išgyvename vasarą su naujais temperatūros rekordais ir neįprasta karščio banga. Jei po kelių dešimtmečių žvelgsime atgal į šią vasarą, ar sakysime, kad tai tuomet dar buvo palyginti vėsi vasara?
– Nemanau, kad žvelgdami atgal sakysime, jog ši vasara buvo vėsi. Tačiau sakysime: tada prasidėjo metas, kai klimato kaitą pradėjome iš tiesų jausti. Ne kiekviena vasara bus tokia ekstremali. Tačiau kryptis aiški. Anksčiau temperatūra virš 40 laipsnių Vokietijoje buvo nepažįstama. Šiandien mes ją jau patiriame. Ir būtent tai rodo, kaip stipriai mūsų klimatas jau pasikeitė.
– Jei pasaulis klimato apsaugos srityje liks dabartiniame kelyje, kaip Vokietijos klimatas keisis per artimiausius 10, 20 ar 30 metų?
– Turime manyti, kad šilimas iš esmės tęsis taip, kaip ir pastaraisiais dešimtmečiais. Tam yra dvi svarbios priežastys. Pirma, klimato sistema yra inertiška. Ypač vandenynai į pokyčius reaguoja lėtai. Todėl sausumos regionai šyla greičiau nei jūros. Kai pasauliniu mastu kalbame apie beveik 1,5 laipsnio atšilimą, sausumoje šis rodiklis jau yra didesnis. Todėl Europa ir Vokietija yra paveiktos labiau nei pasaulio vidurkis.
Antras veiksnys – visuomenės inercija. Lemiamą reikšmę turi pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, o jos ir toliau didėja. Klimatui nesvarbu, kur tiksliai išmetamas CO₂, nes dujos pasiskirsto visame pasaulyje.
Vokietija klimato apsaugos srityje padarė nemažai, ir to nereikėtų nuvertinti. Tačiau pasauliniu mastu to nepakanka. Todėl patirsime naujų temperatūros rekordų. Manau, visiškai įmanoma, kad per artimiausius 20 metų Vokietijoje bus peržengta 42 laipsnių riba.
– Yra skaičiavimų, kad dabartinė karščio banga be klimato kaitos būtų buvusi keliais laipsniais vėsesnė. Ar tai klimato kaitos pasekmės? Ir ar čia jau turi įtakos El Ninjas (natūralus klimato reiškinys, pasireiškiantis neįprastu vandenyno paviršiaus temperatūros atšilimu Ramiojo vandenyno ekvatorinėje dalyje, red.past.)
– Su El Ninjo reiškiniu tai šiuo metu Europoje dar nesusiję. Jei apskritai būtų matoma kokia nors įtaka, ji labiau pasireikštų žiemą ir net tada silpnai. Taigi, dabartinė karščio banga nėra El Ninjo pasekmė. Tai, ką dabar patiriame, neįmanoma suprasti be žmogaus sukeltos klimato kaitos.
Kai vienas po kito krenta visų laikų rekordai, natūralaus orų chaoso kaip paaiškinimo nebepakanka. Yra papildomas veiksnys – pasaulinis atšilimas. Tokia raida buvo prognozuojama jau dešimtmečius. Todėl pastaroji karščio banga yra dar viena aiški išraiška to, ką reiškia žmogaus sukelta klimato kaita. Ir ji nebus paskutinė.
– Kas taps kasdienybe, jei emisijos reikšmingai nesumažės?
- Viena svarbiausių temų bus vanduo. Vandens atsargos mažėja visame pasaulyje, taip pat ir Vokietijoje. Klimato kaita čia yra lemiamas veiksnys. Aukštesnė temperatūra didina garavimą, dirvožemis greičiau išdžiūsta, o lietus dažnai iškrenta ne ten, kur vanduo prieš tai išgaravo.
Jau dabar kai kuriose vietose patiriame vandens trūkumą. Tai stiprės. Be to, daugės miškų ir atvirų teritorijų gaisrų. Kartu matome, kad mūsų infrastruktūra tokiems pokyčiams nepasiruošusi. Kai tropinės naktys priartėja prie 30 laipsnių, būstai, ligoninės ir slaugos įstaigos tampa tikromis karščio apkrovos zonomis.
– Kokias konkrečias pasekmes tokios ekstremalios karščio bangos turi žmonių sveikatai ir sveikatos sistemai?
– Poveikis milžiniškas. Daugelyje pastatų, taip pat ligoninėse, nėra pakankamo vėsinimo. Esant ekstremaliam karščiui, tai tampa rimta problema. Žmonės eina į ligoninę pasveikti, tačiau ten tam tikromis aplinkybėmis gali patekti į dar didesnį pavojų.
Jau šiandien Vokietijoje dėl karščio miršta tūkstančiai žmonių, o Europoje kai kuriais metais – dešimtys tūkstančių. Kartu ribas pasiekia ir kita infrastruktūra: sutrinka traukinių eismas, deformuojasi keliai, tenka uždaryti greitkelius. Pradedame suprasti, ką klimato kaita iš tikrųjų reiškia mūsų kasdienybei. Naujoji klimato kaitos realybė jau prasidėjo.
Ribas pasiekia ir kita infrastruktūra: sutrinka traukinių eismas, deformuojasi keliai, tenka uždaryti greitkelius. Pradedame suprasti, ką klimato kaita iš tikrųjų reiškia mūsų kasdienybei.
– Be karščio, viena iš pasaulinio atšilimo pasekmių yra ir liūtys. Ko čia galime tikėtis?
– Tai taip pat mus paveiks stipriau. Didesnis garavimas reiškia, kad sušilusioje atmosferoje yra daugiau vandens garų. Kai susidaro tinkama meteorologinė situacija, šis vanduo per labai trumpą laiką gali iškristi kaip smarkus lietus. Todėl tai nėra arba sausra, arba liūtys – tai abu reiškiniai vienu metu. Būtent tai jau stebime.
– Vokietija tarptautiniu mastu klimato apsaugos srityje yra padariusi pažangos. Bet ar šalis pasirengusi klimato kaitos padariniams?
– Ne, jokiu būdu. Vokietija klimato apsaugos srityje yra nemažai pasiekusi. Jei visos šalys būtų veikusios panašiai, šiandien tarptautiniu mastu būtume daug geresnėje padėtyje. Tačiau prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityje dar reikia labai daug nuveikti. Tai matyti per kiekvieną karščio bangą ir per kiekvieną smarkaus lietaus epizodą. Mes vis iš naujo reaguojame nustebę, nors tokie įvykiai jau seniai kartojasi.
– Ar politikai pakankamai greitai reaguoja klimato apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse?
– Ne, tokio įspūdžio neturiu. Politinėje darbotvarkėje dominuoja kitos temos, pavyzdžiui, saugumo klausimai ar didelės reformos. Tai taip pat brangiai kainuojančios sritys, todėl prisitaikymui prie klimato kaitos dažnai lieka per mažai lėšų.
Nors visi sako, kad prisitaikymas būtinas, galiausiai visada kyla finansavimo klausimas. Ypač ligoninės jau seniai skambina pavojaus varpais. Jei jos tuo pat metu turi taupyti ir dar prisitaikyti prie vis didesnio karščio, sistema pasiekia savo ribas. Taip patenkame į aklavietę, nes nenustatome aiškių prioritetų.
– Prisitaikymui prie klimato kaitos ypač reikia laiko. Miestų neįmanoma per vieną dieną pertvarkyti taip, kad jie būtų atsparūs karščiui. Kiek pavojinga tai, kad atsiliekame?
– Labai pavojinga. Todėl prisitaikyti reikia kuo greičiau. Visko vienu metu nepadarysime, vadinasi, būtina nustatyti prioritetus. Man pirmoje vietoje yra sveikata. Todėl pirmiausia reikėtų apsaugoti ligonines, senelių namus, darželius ir mokyklas. Ten pažeidžiamumas ypač didelis. Būtent ten turėtume pradėti nedelsdami.
– Dar kartą grįžkime prie El Ninjo. Koks jūsų mokslinis vertinimas: kokio intensyvumo tikitės ir ką tai reikštų pasauliui?
– Šiuo metu atrodo, kad El Ninjas bus stiprus arba labai stiprus. Moksle oficialiai nekalbama apie „super El Ninją“, tačiau galbūt kalbame apie vieną stipriausių tokių reiškinių apskritai. Tikimybė šiuo metu siekia šiek tiek daugiau nei 60 procentų. Temperatūra tropiniame Ramiajame vandenyne jau dabar yra neįprastai aukšta.
Todėl taip pat manau, kad šiais arba vėliausiai kitais metais pasauliniu mastu peržengsime 1,5 laipsnio atšilimo ribą. El Ninjas papildomai kelia pasaulinę temperatūrą.
– Kokios būtų tokio stipraus El Ninjo pasaulinės pasekmės?
- Stiprus El Ninjas gali susilpninti Indijos musoną. Pietryčių Azijoje tuomet gresia sausra ir problemos tropinių atogrąžų miškų regionuose, ypač Indonezijoje. Ten gali stipriau įsiplieksti ir gaisrai.
Kitoje Ramiojo vandenyno pusėje dažnai pasitaiko smarkių kritulių, potvynių ir nuošliaužų. Pietų Afrika taip pat dažnai kenčia nuo sausros. Šiaurės Amerikoje, ypač Kalifornijoje, El Ninjas paprastai atneša daugiau kritulių.
Europai poveikis, priešingai, gana silpnas. Nebent žiemą Vokietijoje gali būti nedidelė tendencija į vėsesnius orus, tačiau ją dažnai užgožia bendras atšilimas.
– Net jei Europa tiesiogiai nebus stipriai paveikta, ar pasekmes vis tiek pajusime per kainas ir tiekimo grandines?
– Taip, tai visai tikėtina. Mažiau tikėčiausi ūmių trūkumų, o labiau – tam tikrų produktų kainų augimo. Jau devintajame dešimtmetyje buvo didelis susidomėjimas geresniu El Ninjo prognozavimu, nes įmonės žinojo, kokį poveikį tai gali turėti žaliavų kainoms.
Vienas pavyzdys – kokosų aliejus. Po El Ninjo reiškinių kainos dažnai smarkiai kildavo, nes Pietryčių Azijoje sausra paveikdavo gamybą. Tai rodo, kad tokie klimato reiškiniai gali veikti pasaulines tiekimo grandines ir rinkas.
