Sekite 15min Google
„Pernai Dūkštos upelio slėnyje, ekskursijos metu, radome KORALIŠKĄJĮ TRAPIADYGLĮ – vieną rečiausių ir gražiausių Lietuvos grybų. Jo pasirodymas sulaukė tikrai daug dėmesio.
O štai šiemet – jis vėl išdygo toje pačioje vietoje!“ – feisbuko įraše džiaugiasi Neries regioninio parko atstovai.
Anot specialistų, tokie radiniai yra vienas iš pavyzdžių, kodėl būtina saugoti natūralius miškus.
„Seni, natūralūs miškai yra namai daugybei retų ir saugomų organizmų rūšių. Čia svarbu ne viską sutvarkyti, išvalyti ar pakeisti. Kartais geriausia, ką galime padaryti gamtai – tiesiog palikti ją ramybėje.
Ten, kur miškas gyvena savo ritmu, po metų gali pasirodyti tai, ko niekur kitur nerasi“, – tikina parko atstovai.
Grybas, primenantis koralą
Korališkasis trapiadyglis (Hericium coralloides) – ne tik retas, bet ir išskirtinės išvaizdos grybas. Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, jis gali būti 10–40 cm pločio ir aukščio, o jo vaisiakūnis gausiai šakotas ir iš tiesų primena koralą.
Jauni vaisiakūniai būna balti, tačiau senstant ir džiūstant gelsvėja ar rusvėja, tampa trapūs. Grybą sudaro daugybė nuo trumpo koto atsišakojusių siaurų šakelių, apaugusių 0,5–1 cm ilgio dygliais.
Tai lengvai atpažįstama rūšis, sunkiai supainiojama su kitais grybais. Tačiau kur kas įspūdingiau už jo išvaizdą tai, kaip retai jis aptinkamas Lietuvos miškuose.
Korališkasis trapiadyglis įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos sąrašą. 2021 metų Lietuvos raudonojoje knygoje jis priskirtas pažeidžiamoms rūšims.
Jam reikia to, ką miške dažnai pašaliname
Šis grybas nėra iš tų, kurie gali augti bet kur. Korališkasis trapiadyglis yra medienos ardytojas – saprotrofas, augantis ant stambių yrančių lapuočių medžių drėgnų stuobrių ir virtuolių senuose lapuočių arba mišriuose miškuose.
Dažniausiai Lietuvoje jis randamas ant stambių papuvusių beržų ir drebulių, kartais – ant klevų, guobų ar juodalksnių.
Įdomu tai, kad grybui neužtenka vien nukritusio medžio. Prieš įsikuriant ant jo, mediena turi būti jau pradėjusi irti dėl kitų grybų veiklos. Kitaip tariant, korališkajam trapiadygliui būtina tam tikra natūrali miško gyvenimo stadija.
Būtent todėl viena didžiausių grėsmių šiai rūšiai – negyvos medienos trūkumas ir blogėjanti jos kokybė.
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje nurodoma, kad grybui ypač svarbūs stambūs drebulių ir beržų virtuoliai bei stuobriai. Tokia mediena Lietuvos miškuose yra reta, nes ji dažnai pašalinama dar nepasiekusi korališkajam trapiadygliui tinkamos irimo stadijos.
Lietuvoje žinoma apie 50 radaviečių
Korališkojo trapiadyglio populiacija mūsų šalyje yra gana fragmentiška. Jis daugiausia aptinkamas nedidelėse buveinėse upių ir ežerų šlaituose, kur pakanka drėgmės ir išlikę daugiau negyvos medienos.
Tinkamose buveinėse šie grybai auga negausiai – paprastai aptinkama vos po vieną–tris individus. Gausesnė populiacija žinoma Vilniaus rajone, Neries upės šlaituose.
Lietuvoje iš viso žinoma apie 50 korališkojo trapiadyglio radaviečių. Daugiausia jų yra centrinėje ir pietrytinėje šalies dalyse.
Rūšis aptinkama ir kitose pasaulio vietose – Europoje ji gana reta, taip pat paplitusi Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.