Mes negalime teigti su jokiu tikrumu, ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas, ar mūsų būties tiesiog nebėra, kai ateina jos pabaiga. Tačiau mes galime kontroliuoti, kas nutinka mūsų fiziniams kūnams po mirties – ir vienas krematoriumas siekia paneigti klaidingus įsitikinimus apie apčiuopiamus mirties aspektus, rašoma „Mirror“.
Notingamo mieste esantis Bramcote krematoriumas surengė tarsi „atvirų durų“ dieną, kad supažindintų visuomenę su kremavimo procesu ir sumažintų bet kokias baimes ar nerimą.
Louise Singer, laidotuvių paslaugų vadovė, pasakojo „Nottinghamshire Live“: „Yra tiek daug mitų apie tai, kas vyksta krematoriume".
Kas vyksta po kremavimo ceremonijos?
Žmonės gali manyti, kad vos tik karstas pranyksta už uždangos, jis iš karto patenka į krosnį ir sudega.
Tai nėra tiesa. Iš tiesų, pagal įstatymą krematoriumams suteikiama iki 72 valandų kūnui kremuoti – nors Bramcote siekia tai atlikti per 24 valandas.
Pirmasis darbuotojų žingsnis – įsitikinti, kad karste niekas netyčia nepalikta.
Antra, ir galbūt svarbiausia, jie patikrina, ar mirusysis neturi širdies stimuliatoriaus.
Jeigu širdies stimuliatorius sprogstų krosnyje, jis galėtų pakelti kremavimo įrangą – kuri sveria daugiau nei 20 tonų – net 18 centimetrų nuo žemės.
Kur kūnai deginami ir kiek laiko?
Po to mirusysis yra įstumiamas į vieną iš dviejų kremavimo įrenginių. Dujomis kūrenama liepsna pakelia vidinę temperatūrą iki 800–1 000 laipsnių Celsijaus.
Šiluma tokia intensyvi, kad mašina, išjungta penktadienio vakarą, pirmadienio rytą vis tiek rodys 300 laipsnių temperatūrą.
Jeigu kremuojama atskira kūno dalis (pavyzdžiui, dėl skrodimo ar donorystės mokslui), ji deginama atskirai, o ne kartu su kitų žmonių organais.
Kūnas kremuojamas maždaug 90 minučių, o darbuotojai per stebėjimo angą seka procesą, kad nustatytų, kada kremavimas baigtas – kai liepsnos nebelieka.
Viso proceso metu atliekos yra ištraukiamos ir filtruojamos, kad gyvsidabris iš dantų plombų nepatektų į atmosferą.
Krematoriumas, kuris kasmet kremuoja apie 3 000 žmonių, taip pat tiria galimybę panaudoti šią dujų sukurtą šilumą pastato šildymui.
Kas daroma su pelenais – ir kiek jie sveria?
Pelenai, turintys smėlio konsistenciją, vėliau surenkami grėbliu ir paliekami atvėsti maždaug valandą.
Vyresnysis kremavimo specialistas Andy Handsas paaiškino, kad galutinis pelenų svoris labai skiriasi priklausomai nuo asmens, daugiausia nuo kaulų tankio, tačiau jis yra girdėjęs, kad tariamai tai maždaug atitinka žmogaus gimimo svorį.
Pelenai tada dedami į įrenginį, kuris juos sijoja, pašalindamas metalinius daiktus, tokius kaip vestuviniai žiedai ar klubo protezai. Šie daiktai siunčiami perdirbti, o gautos lėšos paaukojamos labdarai.
Artimieji vėliau nusprendžia, ar nori išbarstyti pelenus krematoriume, ar pervežti juos kitur – kai kurie netgi pasirenka įamžinti mylimuosius tatuiruotėse ar papuošaluose.
