Oda tampa plonesnė, hormonų lygis pasikeičia ir net prakaitavimas nebėra toks pat, koks buvo anksčiau. Be to, oda lėčiau šalina negyvas ląsteles, o tai reiškia, kad jos kaupiasi greičiau, tad atsiranda daugiau galimybių klestėti kvapą sukeliančioms bakterijoms – ypač tose vietose, apie kurias ne visada pagalvojame, rašoma „Newsner“.
Tai nereiškia prastos higienos ar to, kad darote ką nors „ne taip“. Dažniausiai tiesiog ilgalaikiai įpročiai neatitinka jūsų kūno evoliucijos. Ekspertai teigia, kad su amžiumi susijusį kūno kvapą sukelia natūralūs kvapo junginiai, sąveikaujantys su odos bakterijomis.
Natūralus kūno kvapas dėl junginio, vadinamo 2-nonenaliu (2-nonenal), rašo verywellhealth.com. 2001 m. mokslininkai žmonių, kuriems buvo 40 metų ar daugiau, kūno kvape aptiko junginį, vadinamą 2-nonenaliu (2-nonenal).
Šis junginys, turintis kiek riebų, žolinį kvapą, susidaro tam tikrų nesočiųjų riebalų rūgščių skaidymosi metu odos paviršiuje. Mūsų organizmas senstant gamina daugiau 2-nonenalo
Tačiau atlikus kelis nedidelius pakeitimus ir švelnesnį kasdienės priežiūros būdą, dauguma žmonių gali jaustis gaivesni. Štai 8 kasdieniai įpročiai, kurie gali tyliai pabloginti kvapą – jums to nesuvokiant:
Per dažnas intymių vietų plovimas
Kalbant apie intymią higieną, daugiau produktų nereiškia geresnių rezultatų. Šios vietos yra jautrios ir natūraliai reguliuojasi pačios. Kvapnūs muilai, kvapiosios servetėlės gali sutrikdyti šią pusiausvyrą, sukeldami dirginimą ir dar stipresnį kvapą.
Per ilgas to paties rankšluosčio naudojimas
Rankšluosčiai sugeria drėgmę, prakaitą ir odos ląsteles. Drėgname vonios kambaryje šis derinys tampa bakterijų ir grybelių veisimosi vieta. Pakartotinai naudojant rankšluostį, viskas grįžta atgal ant odos. Kas padeda: dažnai skalbkite rankšluosčius, leiskite jiems visiškai išdžiūti po kiekvieno naudojimo ir gerai vėdinkite vonios kambarį.
Netinkama pėdų priežiūra
Pėdos valandų valandas praleidžia įstrigusios batuose ir kojinėse, todėl jos ypač jautrios prakaitui ir nemaloniam kvapui. Be reguliarios priežiūros kaupiasi negyva oda ir klesti bakterijos. Kas padeda: kasdien plaukite pėdas (įskaitant tarpupirščius), kruopščiai nusausinkite, kasdien keiskite kojines ir kas savaitę šveiskite.
Nuleidžiate vandenį tualete atidarę dangtį
Nuleidus vandenį į orą patenka mikroskopinės dalelės, kurios gali nusileisti ant rankšluosčių, dantų šepetėlių ir netoliese esančių paviršių.
Miegate su tais pačiais apatiniais, kuriuos dėvėjote visą dieną
Apatiniai sugeria prakaitą, išskyras ir odos ląsteles – net kai nejaučiate prakaito. Dėvint tuos pačius apatinius prieš miegą, per naktį sulaikoma drėgmė. Kas padeda: prieš miegą persirenkite švariais apatiniais, rinkitės kvėpuojančius audinius, tokius kaip medvilnė, arba, kai įmanoma, miegokite be apatinių.
Neišvalote vonios kambario šiukšliadėžės
Panaudotos servetėlės ir higienos priemonės laikui bėgant gali nepastebimai skleisti kvapą. Kadangi tai vyksta palaipsniui, galite to iš karto nepastebėti. Kas padeda: dažnai ištuštinkite šiukšliadėžę ir plaukite ją kas savaitę muilu arba acto ir vandens mišiniu. Vatos kamuoliukas su lašeliu eterinio aliejaus apačioje gali padėti išlaikyti gaivumą.
Nereguliarus chalato skalbimas
Chalatai, kaip ir rankšluosčiai, sugeria drėgmę ir odos ląsteles. Pakartotinai dėvint ir neskalbiant, švari oda gali vėl atsinaujinti. Kas padeda: chalatus skalbkite kas savaitę ir pakabinkite juos išskleistus gerai vėdinamoje vietoje, kad išdžiūtų.
Nepakankamai kruopštus pažastų nuskalavimas po skutimosi
Skutantis pašalinami plaukai, tačiau kartu atsilaisvina ir negyvos odos ląstelės, dezodoranto likučiai bei bakterijos. Jei pažastys nėra gerai nuskalaujamos, šios medžiagos gali likti po dezodoranto sluoksniu ir sukelti odos dirginimą bei nemalonų kvapą.
Kas padeda: po skutimosi kruopščiai nuskalaukite pažastis ir prieš tepdami dezodorantą leiskite odai visiškai išdžiūti.
Kai kurie žmonės su amžiumi susijusį kūno kvapą apibūdina kaip švelniai saldų arba šiek tiek „pelėsinį“. Tačiau, priešingai nei dažnai vaizduojama populiariojoje kultūroje, tyrimai rodo, kad šis kvapas paprastai nelaikomas nemaloniu.
Iš tiesų, 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugumai žmonių pats kvapas netrukdo.
Jų reakcija pasikeisdavo tik tada, kai jie sužinodavo, kad kvapas sklinda nuo vyresnio žmogaus. Tai rodo, kad kūno kvapo vertinimui įtakos gali turėti išankstinės nuostatos dėl amžiaus (amžiaus diskriminacija), o ne tai, kad pats kvapas iš esmės būtų nemalonus.
