Šiandien dažnai keiksmažodžiai laikomi tokiais pat „blogais“, kaip ir prieš šimtmečius. Tėvai dažnai susiraukia, kai jų vaikai pirmą kartą ištaria keiksmažodį, ypač viešumoje. Paaugliams keiksmažodžiai yra beveik ritualas, išbandantis ribas ir socialines taisykles.
Žinoma, suaugusiesiems keiksmažodžiai taip pat nėra svetimi: nesvarbu, ar esame užstrigę eismo spūstyje, kalbame telefonu, esame darbe, žiūrime sporto varžybas, ar ginčijamės su artimaisiais, keiksmažodžiai dažnai išsprūsta tada, kai užplūsta emocijos, rašoma „Stars Insider“.
Keiksmažodžiai sukelia stiprų įspūdį, nes jie išreiškia platų emocijų spektrą – nuo pykčio ir nusivylimo iki džiaugsmo, nuostabos ir jaudulio, suteikdami žmonėms greitą ir galingą būdą perteikti stiprius jausmus.
Kiekvienas turime keiksmažodžių, o kai kurie stipresni nei kiti. Laikui bėgant, jie tampa natūraliu būdu išreikšti emocijas taip, kad visi mus iš karto suprastų.
Keiksmažodžiai netgi gali būti terapinė priemonė, leidžianti žmonėms atsikratyti susikaupusio streso ir emocinės įtampos. Išliejimas per stiprią kalbą gali sumažinti įtampą ir suteikti netikėtą palengvėjimo jausmą. Šie žodžiai gali sustiprinti socialinius ryšius, skatinti draugiškumą. Bendri keiksmažodžiai stiprina grupės tapatybę ir sukuria priklausymo, solidarumo bei abipusio supratimo jausmą.
Keiksmažodžiai dažnai tampa įpročiu, kurį formuoja kultūra ir socialinė aplinka. Jei žmogaus draugai ar bendruomenė keikiasi kasdienybėje, tikėtina, kad asmuo panašią kalbą įtrauks į savo kasdienį žodyną.
Keiksmažodžiai gali sustiprinti kalbą, suteikti emocinį svorį ir akcentą. Jie gali padaryti bendravimą patrauklesnį, įtikinamesnį ir provokuojantį, padėdami svarbiausiems teiginiams išsiskirti tinkamame kontekste.
Dažnai besikeikiantis žmogus dažnai pasižymi tam tikrais bruožais: didesne rizikos tolerancija, didesniu impulsyvumu ir mažesniu sutarimu. Šie polinkiai gali nulemti, kaip ir kodėl jie vartoja necenzūrinę kalbą.
Tiesa, pernelyg dažnai vartojami keiksmažodžiai gali blaškyti, erzinti kitus ir būti sunkiai atsikratomi, kai tampa įprasta kalbos dalimi.
Keiksmažodžių vartojimas per vestuvių tostą, prieš viršininką ar šalia vaikų yra klasikiniai „neteisingų žodžių netinkamu laiku“ pavyzdžiai – akimirkos, kai žmonės norėtų susigrąžinti tai, ką ištarė garsiai.
Jei keiksmažodžiai padeda mums išlieti ar išreikšti stiprias emocijas, geras ar blogas, ar mūsų pasirinkti žodžiai gali atskleisti ir mūsų dabartinę nuotaiką? Keiksmažodžiai gali suteikti netikėtų įžvalgų apie tai, kaip jaučiamės tuo metu.
Ar dažnas kasdienis keiksmažodžių vartojimas gali paveikti jūsų mąstyseną?
Per dažnas keiksmažodžių vartojimas gali pakeisti jūsų požiūrį, todėl žmonės ir įvykiai gali atrodyti labiau neigiami, varginantys ar skaudinantys, nei yra iš tikrųjų.
Įprotis vartoti keiksmažodžius gali atsigręžti prieš jus – žmonės gali kalbėti neatsargiai ir įžeisti netinkamą auditoriją netinkamu laiku, o atsitiktiniai keiksmažodžiai gali virsti nepatogiomis ar net žalingomis situacijomis.
Mūsų pasirinkti žodžiai formuoja mūsų požiūrį į pasaulį ir save. Jei keiksmažodžiai yra įprastas būdas apibūdinti bendradarbius, partnerius ar net save, tai gali sustiprinti neigiamas nuomones ir pagilinti žalingą vidinę pasaulėžiūrą.
Terapeutai dažnai pabrėžia vieną auksinę taisyklę konfliktuojančioms poroms: niekada neapibūdinkite savo partnerio keiksmažodžiais. Įnirtingų ginčų metu peržengus šią ribą galima padaryti ilgalaikės žalos, todėl atkurti ryšį ir pasitikėjimą bus daug sunkiau.
Sutuoktinio ar partnerio vadinimas žeminančiai, gali palikti ilgalaikį randą. Ginčo įkarštyje būti žiauriai įvardintam lengvai neužmirštama ir gali sukelti gilų, ilgalaikį skausmą.
Keiksmažodžiais vadinti mylimą žmogų gali būti labai žalingi, bet dar žalingiau gali būti nukreipti tą patį dėmesį į save. Tokių žodžių vartojimas vertinant savo klaidas ar nesėkmes sustiprina negatyvumą ir menkina savigarbą. Mažas keiksmažodis dėl mažos klaidos gali būti nekenksmingas, bet kai tas vidinis balsas tampa žiaurus prieš jus pačius ar kitus, tai yra signalas sustoti ir viską permąstyti iš naujo.
Tyrėjai vis dar diskutuoja, kaip keiksmažodžiai veikia psichinę sveikatą. Nors jie gali greitai atpalaiduoti emocijas, per didelis jų vartojimas gali trukdyti susikurti sveikesnius, ilgalaikius streso įveikos būdus.
Jei pastebite, kad keikiatės dažniau nei norėtumėte, pirmas žingsnis yra savęs pažinimas. Atkreipkite dėmesį į momentus ar veiksnius, kurie sukelia keiksmažodžius, ir ieškokite geresnių būdų išreikšti savo emocijas.
Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas ar meditacija, gali sumažinti stresą ir norą keiktis. Apsupdami save pozityviais žmonėmis ir pasiryžę ilgalaikiams pokyčiams, taip pat galite daug lengviau atsikratyti šio įpročio.
Kreipkitės į draugus palaikymo, skirkite laiko savęs priežiūrai ir užsiimkite veikla, kuri pakelia nuotaiką ir sustiprina emocinę savijautą. Visiškai atsikratyti keiktis gali būti sunku. Jei keiksmažodžiai tapo rimtu įpročiu, reikia daug pastangų, kad juos pastebėtumėte ir nustotumėte vartoti, ypač kai dauguma jūsų gyvenime už tai nebaudžia ar net nepastebi keiksmažodžių.
