Kaip savo „Facebook“ paskyroje dalijasi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje paprastasis meškėnas (Procyon lotor) – svetimžemė žinduolių rūšis – pastebima vis dažniau.
Kuršių nerija šiandien laikoma viena pagrindinių vietų, kur Lietuvoje fiksuojama šios invazinės rūšies koncentracija. Gyvūnai stebimi bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, pasitelkiant vaizdo kameras, kurios leidžia rinkti duomenis apie jų paplitimą, elgseną ir gausą.
„Sukaupta informacija bus naudojama šios invazinės populiacijos reguliavimo priemonėms planuoti ir įgyvendinti“, – aiškina specialistai.
Nors anksčiau meškėnai Lietuvoje buvo reti, dabar vis dažniau kalbama apie besiformuojančią populiaciją. Tai laikoma ankstyvu invazijos etapu, kai rūšis dar nėra plačiai išplitusi, tačiau jau rodo augimo tendencijas.
Šiuo metu meškėnai Lietuvoje veda jauniklius – poravimosi laikotarpis tęsiasi nuo vasario iki balandžio, o jaunikliai gimsta pavasario pabaigoje. Jie subręsta gana greitai, todėl populiacija gali didėti sparčiai.
Meškėnas yra itin prisitaikantis gyvūnas. Jis minta beveik viskuo – nuo vaisių ir uogų iki smulkių gyvūnų, paukščių kiaušinių ar net bestuburių. Dėl tokio mitybos lankstumo jis lengvai išgyvena tiek miškuose, tiek šalia žmonių.
Vis dėlto specialistai įspėja – už „mielo“ įvaizdžio slypi rimta grėsmė. Meškėnai plėšia paukščių lizdus, konkuruoja su vietinėmis rūšimis ir gali platinti ligas. Dėl to jie įtraukti į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
Mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbi nuolatinė stebėsena ir savalaikės kontrolės priemonės. Surinkti duomenys padės planuoti, kaip valdyti augančią populiaciją.
Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti – pastebėjus meškėnus gamtoje, apie juos galima pranešti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.
