A.Owen dar mokykloje susidomėjo darbu laidojimo paslaugų srityje. Baigusi atitinkamas studijas, ji pradėjo dirbti praktikante, vėliau tapo mirusiųjų kūnų paruošimo specialiste ir laidojimo paslaugų direktore.
Pasak jos, šis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir emocinės stiprybės. Specialistams tenka susidurti su netikėtomis mirtimis, gedinčiomis šeimomis ir situacijomis, kurioms iš anksto pasiruošti neįmanoma.
„Greitai išmoksti slopinti savo emocijas, kad galėtum pasirūpinti kitais žmonėmis“, – pasakojo A. Owen leidiniui PEOPLE. Ji pabrėžė, kad svarbiausia tokiomis akimirkomis yra šeimos poreikiai ir pastangos palengvinti jai sunkų laikotarpį.
Vis dėlto ilgainiui emocinę darbo naštą darosi sunkiau palikti už profesinio gyvenimo ribų.
Penki dalykai, kurių ji vengia
Socialiniuose tinkluose A.Owen pradėjo pasakoti apie darbo patirtį ir situacijas, kurios privertė ją kitaip pažvelgti į kasdienius pasirinkimus. Viena iš jos kuriamų rubrikų vadinasi „5 dalykai, kurių nedarysiu, nes dirbau su mirusiaisiais“.
Šiame sąraše – penki dalykai, kurių specialistė pati atsisako:
-
Maudytis ežeruose. Jos matytos istorijos paskatino atsargiau vertinti galimus pavojus vandens telkiniuose.
-
Važinėti atvirame pikapo gale. Toks elgesys gali baigtis sunkiais sužalojimais ar mirtimi.
-
Vartoti kitiems žmonėms skirtus vaistus. Svetimų vaistų vartojimas gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
-
Važiuoti motociklu be apsaugos priemonių. Apsaugos priemonės gali sumažinti sužalojimų sunkumą nelaimės atveju.
-
Staiga užkirsti kelią kitiems vairuotojams. Agresyvus elgesys kelyje gali sukelti avarijas ir turėti skaudžių pasekmių.
Anot A.Owen, šie pasirinkimai nėra vien teoriniai perspėjimai – jos pasakojamos istorijos paremtos tikrais įvykiais, su kuriais teko susidurti dirbant.
„Manau, kad iš mirusiųjų galime daug ko išmokti. Kiekvienas žmogus turi savo istoriją, o kartais ji gali tapti perspėjimu kitiems“, – sakė ji.
Darbas, kuriame netrūksta ir šviesių akimirkų
Nors darbas su mirusiaisiais dažnai siejamas su liūdesiu, A.Owen tikina, kad atsisveikinimas su žmogumi nebūtinai yra vien skausmingas procesas. Bendraudama su artimaisiais ji ne kartą girdėjo linksmų, šiltų ir netikėtų istorijų apie mirusiuosius.
Pasak specialistės, prisiminimai apie žmogaus gyvenimą gali padėti šeimoms išgyventi netektį ir atrasti progų šypsenai net sunkiu laikotarpiu.
A.Owen taip pat norėtų pakeisti visuomenėje vyraujantį požiūrį į laidojimo paslaugų darbuotojus. Jos teigimu, šioje srityje dirbantys žmonės dažnai susiduria su nepagrįstais įtarimais, tačiau dauguma jų siekia elgtis sąžiningai ir pagarbiai tiek su mirusiaisiais, tiek su jų artimaisiais.
„Norisi vakare atsigulti žinant, kad gerai atlikai savo darbą, pasirūpinai šeima ir pagarbiai elgeisi su mirusiuoju“, – teigė ji.
Anot A.Owen, būtent galimybė padėti žmonėms vienu sunkiausių jų gyvenimo laikotarpių ir pažinti mirusiųjų istorijas suteikia šiam darbui prasmę.


