Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 29d. 17:00

Asmeninė patirtis paskatino Inesą pasukti savanorystės keliu: įtraukė ir vyrą

Inesa ir Vidmantas Lukošiai
Asmeninio archyvo nuotr. / Inesa ir Vidmantas Lukošiai

Inesa ir Vidmantas iš Širvintų „Sidabrinėje linijoje“ dar naujokai. Kalba nedaug, bet nuoširdžiai todėl bendraudamas su jais supranti – tai pora, kuriai labai tinka visiems žinomas posakis, kad geri darbai kalba patys už save. Savo pasakojimą jie pradeda ne nuo savanorystės patirčių ir atradimų, bet nuo savo pačių šeimos istorijos ir asmeninės patirties.

„Žmogui reikia žmogaus“ – „Sidabrinės linijos“ informacinė kampanija, kviečianti savanorius ieškoti naujų pašnekovų, padėti jiems žengti pirmuosius žingsnius „Sidabrinėje linijoje“. Straipsnių cikle, kuris tęsėsi visą gruodį, supažindinome jus su savanoriais bei jų istorijomis. Šiandien – paskutinė pažintis.

Rūpestinga šeima „pagal likimo liniją“

Inesa sakosi apie pagalbą seniems bejėgiams žmonėms galvojusi nuo paauglystės, matydavo gatvėje sulinkusius, nešančius sunkius krepšius senelius ir galvodavo, kad turbūt jie labai vieniši. Pati augusi pas močiutę jos meilės ir dėmesio vaikystėje gavo su kaupu, o jau vėliau gyvenimas taip susiklostė, kad močiutę prižiūrėjo iki jos mirties.

Po daugelio metų teko pasirūpinti patėviu, ilga ir sunki Alzheimerio liga labai išsekino žmogų. Mama pati neteko jėgų, todėl Inesai reikėjo pasirūpinti abiem.

„Ačiū Dievui, mama atsigavo ir jaučiasi visai gerai. Po sunkios ligos palaidojom patėvį, o namuose jau laukė seni vyro tėvai. Tai buvo nuostabūs žmonės, išgyvenę didelius gyvenimo išbandymus -Sibiro tremtį, vyresnio sūnaus mirtį. Tėvukus atsivežėm pas save iš Žemaitijos, kai jau jie nebeįstengė daugiau gyventi vieni. Vėl sekė ilgas slaugymas“, – sunkius išbandymus be širdgėlos vardina Inesa.

Asmeninio archyvo nuotr./Inesa ir Vidmantas Lukošiai
Asmeninio archyvo nuotr./Inesa ir Vidmantas Lukošiai

Ji pati sako, kad jos vyrui Vidmantui jau galima būtų slaugytojo diplomą įteikti ne tik už medicininių žinių pritaikymą, bet ir už begalinį rūpestį ir meilę. Pats Vidmantas kuklinasi: „Aš nieko nepadariau stebuklingo, tiesiog rūpinausi, kaip ir kiekvienas tai padarytų savo tėvams.“

Štai taip po truputį Inesa ir Vidmantas vis atsidurdavo senų žmonių, kuriems reikalinga pagalba, apsuptyje. Šiuo metu irgi turi ne nuolatinį, bet visgi rūpestį dėl senyvo mamos brolio (jo vaikai užsienyje), Inesos krikšto tėvo, kurį lanko slaugos ligoninėj.

Į savanorystę įtraukė ir vyrą

Taip pasakodami savo šeimos patirtį, Lukošiai sako, kad ir į „Sidabrinę liniją“ pateko turbūt neatsitiktinai. „Gyvenime yra kažkokia nubrėžta linija, nuo kurios negali ilgam nutolti. Taip atsitiko ir šį kartą, kai man iš Darbo biržos pasiūlė tapti savanore „Sidabrinėje linijoje“, – pavasarį sulaukusi netikėto skambučio prisimena Inesa.

Po pirmo susitikimo su „Sidabrinės linijos“ kuratorėmis ji sako supratusi, kad tokia veikla jai artima. Todėl ne tik pati sutiko dalyvauti, bet ir savo vyrą pasikvietė. O toliau istorija rutuliojosi kaip sniego gniūžtė: pradėjo lankyti „Sidabrinės linijos“ rengiamus mokymus, po mokymų laukė, kada gaus senyvo amžiaus pašnekovą.

Asmeninio archyvo nuotr./Inesa ir Vidmantas Lukošiai
Asmeninio archyvo nuotr./Inesa ir Vidmantas Lukošiai

„Netrukus abu su vyru sulaukėme pasiūlymo bendrauti telefonu su senjorėmis iš Kauno. Truputį neramu buvo, ar pavyks užmegzti nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi. Bet mums su vyru pasisekė – iš karto pradėjome bendrauti, kalba tiesiog liejosi laisvai. Bendraudavome po valandą, net nepastebėdavome, kaip prabėgdavo pokalbiui skirtas laikas“, – pasakoja I.Lukošienė.

Inesos pašnekovė yra 87-erių metų, išgyvenusi sunkius gyvenimo išbandymus, karą, badą, savo 2 vaikų mirtis, bet išlikusi šviesaus proto ir labai pozityvaus mąstymo. „Aš beveik nežiūriu televizoriaus, tai manoji močiutė apšviečia įvairiomis žiniomis, ypač gyd. A.Unikausko laidose išgirstomis sveikatos naujienomis“, – šypsodamasi apie atradimus bendraujant su senole kalba Inesa.

Kita jos pašnekovei labai svarbi sritis – politika, seni žmonės labai ja domisi, pastebi Inesa.

Jaučia abipusę naudą

Širvintiškė sako esanti labiau klausytoja, bet savo užduotį ir savanoriškos veiklos prasmę būtent taip ir supranta.

O štai vyro Vidmanto pašnekovė šiek tiek jaunesnio amžiaus, kuriai labai norisi pasidalinti savo išgyvenimais dėl sudėtingų santykių su dukra. Vidmantas sako, kad pabendravusi su juo moteris pralinksmėja, net pradeda juoktis.

„Mano vyras labai moka pralinksminti žmones“, – komplimentu vyrą apdovanoja Inesa. Ir priduria: „Tai tiek apie mūsų patirtį. Manome, kad, ir toliau bendrausime su mūsų pašnekovėmis. Jaučiame, kad tai abipusė nauda.“

„Sidabrinė linija“ yra nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga. Garbaus amžiaus žmonėms siūloma galimybė turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti.

Visi garbaus amžiaus žmones gali naudotis „Sidabrine linija“ – pakanka paskambinti nemokamu numeriu 8 800 800 20 ir užsiregistruoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:37
01:19
02:26
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką