-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
02 18

Broliai dvyniai – apie 24 milijonus bičių, dūzgiančią „kontrabandą“ prie Italijos sienos ir 500 eurų kainuojantį vabzdį

„Mes esame didžiausi darbdaviai Kupiškio rajone“, – juokiasi broliai Vilius ir Ignas Jackevičiai, nors jų ūkyje nuolatos dirba tik penki žmonės. Tačiau, krizena dvyniai, čia sezono metu darbuojasi net apie 24 milijonai bičių. Paprastai ir juokingai apie savo bites pasakojantys bitininkai bičių motinėles vadina karalienėmis, dėl geresnės genetikos jas gabena į Vokietijos kalnus, taip pat kviečia visus į svečius – per edukacijas susipažinti su bičių gyvenimu. „O jei kokiai moteriai reikia putlinti lūpas – mes irgi galime“, – sako broliai.

„Brolių medus“ – taip pavadintas nedideliame Lukonių kaime Kupiškio rajone esantis Viliaus ir Igno bičių ūkis. Produktai iš čia keliauja net į tolimas šalis – JAV, Australiją, Taivaną, Jungtinius Arabų Emyratus. Broliai ne tik suka medų, gamina iš jo produktus, bet ir bendradarbiauja su mokslininkais, taip pat mato prasmę dalintis su kitais – remia onkologinėmis ligomis sergančius vaikus bei moterų futbolo komandą.

15min pokalbis su Viliumi ir Ignu – apie jų ūkį, pirmuosius žingsnius, penkis šimtus eurų kainuojančią bitę ir kodėl jiedu iki šiol neturi nei bitininkų aprangų, nei apsauginio tinklelio.

– Ignai, Viliau, kokia buvo jūsų bityno pradžia, kaip susidomėjote bitėmis?

Ignas: Aš pirmasis prieš dvylika metų susižavėjau bitininkyste. Kai buvau moksleivis, dirbdavau pas ūkininkus, uždarbiaudavau, o kartą sumaniau, kad reikia ūkininkauti. Tada buvau vienuoliktoje klasėje.

Bičių turėjo mūsų senelis. Kai jis iškeliavo – pas močiutę daržinėje liko tuščias avilys, kurį po dešimties metų nutariau restauruoti. Nudažiau ryškiai geltona spalva, kaip dažnai bitininkai dažo avilius, pasistačiau sode, o tada atėjo kaimynas ir pasakė, kad pas jį sode yra bičių spiečius.

Vilius: Ignas ant galvos užsidėjo tinklelį, pasiėmė paprastą kartoninę dėžę ir į ją sukrėtė visas bites. Pirmą savo spiečių jis ir parsinešė toje dėžėje.

Asmeninio archyvo nuotr. /Vilius ir Ignas Jackevičiai
Asmeninio archyvo nuotr. /Vilius ir Ignas Jackevičiai

Ignas: Be to, dar ji buvo kiaura.

Vilius: Bites į avilį įkėlė kaimynas ir bėgdamas pasakė: supurkšk bites vandeniu, kad jos kuo mažiau skraidytų. Pirmais metais ūkyje atsirado trys aviliai, paskui – septyni.

Ignas: Baigėme dvyliktą klasę, po to – studijos Šiauliuose. Dar po trejų metų jau turėjau apie 50 bičių šeimų. Bitininkavau aš vienas, Vilius tik padėdavo sukti medų, šiaip pagelbėdavo, bet prie pačių bičių neidavo.

Vilius: Kai baigėme studijas Šiauliuose, radau darbo skelbimą, kad Vokietijos bityne ieškomas bitininkas. Nusiunčiau savo CV ir netrukus dviem metams išvažiavau į Vokietiją, į bityną. Kai grįžau – Ignui buvo pats sunkiausias momentas, nes bitininkauti jau mokiau aš jį, o ne atvirkščiai.

Nesvarbu, kiek tu turi pinigų, bet jei neturi žinių – bitininku nebūsi.

Juk iki tol būdavau tas, kuris suka medų ar pilsto jį į stiklainius – daugiau apie bitininkavimą nieko nežinojau. Tačiau Vokietijoje supratau, kad bitininkystėje labai svarbios žinios. Nesvarbu, kiek tu turi pinigų, bet jei neturi žinių – bitininku nebūsi.

Lietuvoje yra labai daug bitininkų, bet kas gyvena tik iš bičių? Tokių labai mažai, vienetai. O aš Vokietijoje pamačiau, kad tai įmanoma, mano supratimas apie bites pasikeitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius