Sekite 15min Google
36-erių metų moteris pasakoja turinti didelę šeimą, o didžiausia jos stiprybė – 12 metų sūnus. Visa jos šeima, imigravusi iš Etiopijos, apsigyveno Izraelyje, kuriame gimė ir augo Mazal. Iki daugybę gyvybių nusinešusio muzikos festivalio „Supernova“ pašnekovė dirbo su rizikos grupės jaunuoliais, nakvynės namuose, studijavo architektūrinį interjero dizainą.
Gyvenimas prieš teroro aktą
Po įvykusių žudynių Mazal sako kiekvieną dieną kovojanti už teisybę, pasakojanti savo istoriją ir įvykio vietoje susitinkanti su turistų grupėmis, atvykusiomis iš viso pasaulio. „Nuo tos lemtingos dienos visas gyvenimas tarytum sustojo“, – į praeitį pasineria moteris.
Supratau, jog dangumi skrieja raketos.
Paklausta, ar dar atsimena savo gyvenimą prieš šiuos tragiškus įvykius, Mazal susimąsto, lyg galvotų apie be galo seniai gyventą gyvenimą: „Prisimenu, žinoma, prisimenu tą jausmą. Tyrą, nekaltą gyvenimo džiaugsmą. Drąsą ir laisvę išeiti iš namų, keliauti po pasaulį be baimės patirti siaubingus dalykus. Šį jausmą jie iš manęs atėmė, sužeidė...“
Moteris atvirauja, jog visai neseniai, prieš 3 metus gyvenimas buvo visiškai kitoks – ji turėjo mylimą darbą, Kalėdų išvakarėse turėjo pristatyti baigiamąjį studijų projektą: „Didžiausia mano svajonė buvo pabaigti studijas ir dirbti dizaino srityje. Myliu viską, kas susiję su dizainu. Tuomet piešiau, akrilu tapiau ant drobės, daug ką darydavau. Turėjau daugybę svajonių ir, manau, buvau teisingame kelyje jų link. Paskutiniai metai prieš festivalį buvo laikas, kuomet man pavyko išsigydyti praeities žaizdas, vaikystės traumas, kuomet priėmiau save, pradėjau mylėti save. Jaučiau pilnatvę, o tuomet viskas tarsi sprogo.“
