2026-07-10 19:00

Kaip giliai galima bristi į jūrą esant raudonai vėliavai? Gelbėtojų vadas atsako, kokie veiksmai užtraukia baudą

Miglė Sokolnikaitė
GYVENIMAS žurnalistė
Pajūrį skrodžiant šalto vėjo gūsiams paplūdimyje iškelta raudona vėliava reiškia, jog maudytis yra draudžiama, tačiau pastebima, jog poilsiautojai braido krante įbridę į jūrą iki kelių. Tačiau ar toks elgesys tikrai leidžiamas, ar neužtrauks baudos ar gelbėtojų įspėjimo? Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas yra Aleksandras Siakki atskleidžia, kaip yra iš tikrųjų.
Raudona vėliava paplūdimyje
Raudona vėliava paplūdimyje / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Raudona vėliava iškeliama dviem atvejais – kuomet bangavimas yra vidutinio stiprumo, tačiau atgalinių svorių trauka yra itin stipri, ir kuomet pats bangavimas yra itin stiprus.

„Nors raudona vėliava reiškia, kad maudytis yra draudžiama, braidyti krante arba stovėti jūroje iki kelių galima. Esant pavojingoms oro sąlygoms gelbėtojai įspėja poilsiautojus, jog maudytis yra draudžiama ir parodo seklesnes vietas, kuriose yra saugu braidyti. Nors būna visko, dažniausiai poilsiautojai gelbėtojų klausosi ir į jūrą nebrenda“, – teigia pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Aleksandras Siakki
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Aleksandras Siakki

Visgi, anot gelbėtojų vado, kartais pasitaiko žmonių, kurie nepaiso įspėjamųjų ženklų ir brenda giliai į jūrą, mat didelės bangos jiems atrodo lyg pramoga. Gelbėtojų vadas yra matęs ir tokių, kurie rizikuoja ne tik savo, bet ir vaikų gyvybe – esant raudonai vėliavai brenda giliai į jūrą ir maudosi nepaisydami ženklų.

Žmonės dažniausiai skęsta tose vietose, kuriose yra daug duobių.

„Itin karštą dieną tokių žmonių būna daug, bangos jiems atrodo nepavojingos, o išsimaudyti karštą dieną juk norisi. Jeigu iki 12 val. situacija dar būna kontroliuojama, po 12 val., kuomet saulė tampa vis kaitresnė, masė žmonių brenda į jūrą atsigaivinti ir nebeklauso gelbėtojų, tad kartais tenka į pagalbą pasikviesti ir policijos pareigūnus. Šiems atvykus poilsiautojai susiima ir giliai į jūrą nebrenda, nes žino, jog labai greitai gali gauti baudą“, – pasakoja A.Siakki.

Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet skęstantis žmogus yra išgelbėjamas, tačiau visą tai matę aplinkiniai nepaiso įspėjimų ir brenda į jūrą maudytis toje pačioje vietoje, kurioje žmogus ką tik skendo: „Žmonės dažniausiai skęstą tose vietose, kuriose yra daug duobių. Mes statome specialius ženklus, žyminčius duobes, tačiau dalis poilsiautojų jų nepaiso.“

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Raudona vėliava paplūdimyje
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Raudona vėliava paplūdimyje

Gelbėtojų vadas pabrėžia, jog sudėtingiausia susitvarkyti su 14-16 metų amžiaus paaugliais. Pasak pašnekovo, paaugliai dažniausiai prie jūros renkasi vasaros atostogų metu, be tėvų, didelėse kompanijose: „Jie nekreipia dėmesio nei į vėliavas, nei į gelbėtojų perspėjimus. Pasitaiko tokių situacijų, kuomet grupė paauglių eina maudytis, tačiau keli iš jų plaukti nemoka, tad neįvertinę savo jėgų bando sekti mokančius plaukti, įbrenda giliai į jūrą ir pradeda skęsti.“

A.Siakki įspėja ir tėvus, ypač – dėl jaunesnių nei 14 metų paauglių, kurie prie vandens telkinių turi būti prižiūrimi suaugusiųjų. Mat žaisdami vandenyje vaikai nesuvokia saugumo taisyklių ir visai netikėtai gali pradėti skęsti. „Ateina net visai jauni – 11-13 metų amžiaus paaugliai, o jų tėvai net nežino, kad vaikai prie jūros. Tokiais atvejais dažniausiai skambiname tėvams, tačiau kartais tenka kviesti ir policijos pareigūnus“, – atvirauja pašnekovas.

„Tad iš tikrųjų baidyti ar įbristi iki kelių galima net esant raudonai vėliavai, svarbiausia – nesimaudyti ir nebraidyti ten, kur yra ženklas „duobė“ bei visuomet klausyti gelbėtojų įspėjimų. Iškilus klausimams taip pat galima kreiptis į gelbėtojus, kurie visuomet parodo, kuri vieta seklesnė ir kur maudytis yra visiškai saugu“, – pataria gelbėtojų vadas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą