Abu jie sukūrė stiprias organizacijas, vadovauja didelėms komandoms ir per ilgus metus įrodė, kad verslo sėkmė nėra atsitiktinumas. Tačiau paklausti, kas šiandien lemia stiprų verslą, abu atsako tą patį – žmonės.
„Nėra nieko neįmanomo“
Nors šiandien Dainius Dundulis ir Paulius Grigas vadovauja sėkmingoms įmonėms, abu puikiai prisimena laikus, kai verslo sėkmė atrodė kur kas tolimesnė nei dabar.
Dainius Dundulis savo verslą kūrė laukiniais 90-aisiais, kai nebuvo nei verslo mokyklų patarimų, nei aiškių sėkmės receptų. Prekes tekdavo vežti dėžėmis, o sprendimus priimti remiantis ne vadovėliais, o intuicija ir sveiku protu. Didžiausias iššūkis tuomet buvo net ne konkurentai. Verslininkui teko susidurti su tų laikų realijomis – reketu ir nusikalstamų grupuočių spaudimu. Kaip yra pasakojęs pats D. Dundulis, kartais tekdavo tiesiog slėptis nuo vadinamojo „stogo“ siūlytojų. Nepaisant nuolatinės įtampos ir daugiau nei du dešimtmečius trukusio darbo praktiškai be atostogų, jis sugebėjo sukurti vieną didžiausių lietuviško kapitalo mažmeninės prekybos tinklų šalyje.
Tuo tarpu UAB KRS generalinis direktorius Paulius Grigas šiandien savo jaunesniajam „aš“ pasakytų vieną sakinį: „Nėra nieko neįmanomo.“
Jo nuomone, daugelis tikslų pradžioje atrodo kur kas sunkiau pasiekiami, nei yra iš tikrųjų. Tačiau rezultatai ateina tuomet, kai žmogus išdrįsta svajoti, susikuria aiškią viziją ir nuosekliai jos siekia.
„Žmogus turi svajoti, vizualizuoti ir daryti. Visos problemos turi sprendimus“, – sako vadovas.
Galbūt todėl kalbėdamas apie savo įmonę jis pirmiausia pasakoja ne apie sudėtingus inžinerinius tinklus ar infrastruktūros objektus. Jeigu reikėtų savo veiklą paaiškinti dešimtmečiui vaikui, jis pasakytų paprastai:
„Mes statome nerealius pastatus. Didelius, įspūdingus, paslaptingus ir ypatingus.“
Ši mintis nemažai pasako apie patį vadovą. Net ir kalbėdamas apie verslą jis pirmiausia kalba apie žmonių vaizduotę, emocijas ir gebėjimą kurti.
Dideli rezultatai prasideda nuo tikėjimo tuo, ką darai.
Nors jų istorijos labai skirtingos, abu verslininkai šiandien sutaria dėl vieno – dideli rezultatai prasideda nuo tikėjimo tuo, ką darai. O kai atsiranda aiški vizija, atkaklumas ir tinkami žmonės šalia, net ir ambicingiausi tikslai tampa pasiekiami.
Tikrasis verslo X faktorius
Pastaruoju metu verslo idėjų netrūksta. Internete galima rasti tūkstančius verslo planų, mokymų ir patarimų, kaip tapti sėkmingu.
Tačiau realybė rodo ką kita. Vienos įmonės auga, stiprėja ir tampa savo sričių lyderėmis, o kitos, nors ir turėdamos geras idėjas, investicijas ar moderniausias technologijas, taip ir neatranda savo vietos rinkoje.
Kodėl?
UAB KRS generalinis direktorius Paulius Grigas mano, kad atsakymo nereikia ieškoti nei verslo planuose, nei technologijose.
Neįmanoma nukopijuoti kultūros.
„Neįmanoma nukopijuoti kultūros“, – sako jis.
Jo nuomone, būtent čia slypi tikrasis verslo X faktorius. Produktą galima nukopijuoti. Procesus galima perimti. Technologijas galima nusipirkti. Tačiau neįmanoma nukopijuoti atmosferos, kurią kasdien kuria žmonės. Neįmanoma nukopijuoti pasitikėjimo, bendrų vertybių ir požiūrio į darbą.
„Kai yra tinkami žmonės ir tinkama kultūra, įmonė ne tik prisitaiko prie pokyčių, bet ir atranda savo kelią“, – įsitikinęs jis.
Pasak P. Grigo, kiekvienas naujas žmogus organizacijoje keičia jos kultūrą. Todėl labai svarbu ne tik tai, ką žmogus moka, bet ir tai, kaip jis bendrauja, kaip sprendžia problemas, ar geba dirbti komandoje, ar nori augti kartu su organizacija.
Panašiai kalba ir Dainius Dundulis, tik jo atsakymas dar paprastesnis: „Komunikacija daro stebuklus.“
Per daugiau nei tris dešimtmečius versle jis ne kartą įsitikino, kad didžiausios problemos dažniausiai prasideda ne tada, kai trūksta pinigų ar technologijų. Jos prasideda tada, kai žmonės nustoja kalbėtis, kai darbuotojas bijo pasakyti, kad susidūrė su problema, kai vadovas nebegirdi savo komandos, kai kolegos vietoje pokalbio renkasi nuoskaudas arba organizacijoje atsiranda daugiau spėlionių nei atvirumo.
Komunikacija daro stebuklus.
Abu pašnekovai sutaria, kad šiandien verslui labiausiai reikia ne tobulų darbuotojų ar genialių vadovų. Reikia žmonių, kurie geba kalbėtis, išklausyti, pripažinti klaidas ir kartu ieškoti sprendimų.
Darbas labai panašus į šeimą
Galbūt neatsitiktinai abu vadovai, kalbėdami apie verslą ir žmonių valdymą, nuolat grįžta prie šeimos temos. Nors jų atstovaujami verslai skirtingi, požiūris į santykius su žmonėmis labai panašus – pasitikėjimas, pagarba ir atsakomybė prasideda ne darbo vietoje, o žmogaus vertybėse.
Paulius Grigas pirmiausia save apibūdina ne kaip vadovą, o kaip tėvą ir vyrą. Jo įsitikinimu, šeima išmoko svarbiausių lyderystės pamokų.
„Namie esi šeimos galva, bet tai nėra privilegija. Tai atsakomybė“, – sako jis.
Anot jo, atsakomybė nėra vien sprendimų priėmimas ar teisė pasakyti paskutinį žodį. Tai kasdienis rūpestis kitais žmonėmis, gebėjimas išklausyti, padėti ir būti tuo žmogumi, kuriuo galima pasitikėti. Tą patį principą jis taiko ir versle. Vadovo pareigos, jo nuomone, nėra statuso simbolis. Tai įsipareigojimas padėti komandai atlikti darbą kuo geriau, laiku pastebėti problemas ir sudaryti sąlygas žmonėms augti.
Dainius Dundulis į darbo santykius taip pat žiūri labai žmogiškai. Jo nuomone, kolektyvas daug kuo primena šeimą ar santuoką. Čia neužtenka vien būti šalia – reikia nuolat kurti santykį.
Jeigu darbe jautiesi blogai, nesutari su aplinkiniais, pirmiausia reikėtų pažvelgti į save.
„Jeigu darbe jautiesi blogai, nesutari su aplinkiniais, pirmiausia reikėtų pažvelgti į save“, – sako jis.
Pasak verslininko, šiandien dažnai ieškome kaltų aplinkoje – vadove, kolegose, organizacijoje ar net visuomenėje. Tačiau brandūs santykiai prasideda nuo gebėjimo sąžiningai įvertinti ir savo elgesį. Juk nė vienas konfliktas neatsiranda tuščioje vietoje, o geri santykiai niekada nėra vienos pusės nuopelnas.
Todėl abu vadovai sutaria, kad organizacijoje svarbiausia ne ieškoti kaltų ar laimėti ginčą. Kur kas svarbiau išmokti kalbėtis. Ne formaliai apsikeisti informacija, o iš tiesų girdėti vieniems kitus. Išgirsti darbuotojo problemą, kolegos nuomonę ar vadovo argumentus net tada, kai jie ne visada patogūs.
Šiandien, kai daugelis kalba apie technologijas, dirbtinį intelektą ir automatizaciją, abu verslininkai primena paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą – stiprias organizacijas kuria ne sistemos, o žmonių tarpusavio ryšys.
Geras darbuotojas nebijo pasakyti „nežinau“
Paklausti, kokias darbuotojų savybes šiandien vertina labiausiai, abu vadovai nustebina tuo, kad pirmiausia kalba ne apie profesines kompetencijas. Žinoma, žinios ir patirtis yra svarbios, tačiau jos nėra tai, kas lemia žmogaus sėkmę organizacijoje.
Daug svarbesnės jiems atrodo žmogiškosios savybės – atvirumas, sąžiningumas, punktualumas, gebėjimas dirbti komandoje, pagarba kolegoms, noras mokytis ir, svarbiausia, gebėjimas kalbėtis.
Dainius Dundulis per daugiau nei tris dešimtmečius versle įsitikino, kad stipriausi darbuotojai nebūtinai yra tie, kurie visada viską žino. Kur kas vertingesni yra žmonės, kurie nebijo pripažinti, kad kažko dar nemoka.
„Man patinka žmonės, kurie gali pasakyti, kad kažko nežino arba suklydo“, – sako jis.
Man patinka žmonės, kurie gali pasakyti, kad kažko nežino arba suklydo.
Jo nuomone, būtent tokie darbuotojai dažniausiai ir auga greičiausiai. Jie neslepia problemų, nebando apsimesti visažiniais ir nešvaisto energijos savo įvaizdžiui gelbėti. Vietoje to jie ieško sprendimų, mokosi ir tampa stipresni.
Panašiai mąsto ir Paulius Grigas. Jis įsitikinęs, kad organizacijoje turi egzistuoti klaidų toleravimo kultūra. Ne todėl, kad klaidos būtų pageidaujamos, bet todėl, kad jos yra neišvengiama augimo dalis.
„Klysti yra žmogiška. Svarbu apie klaidas kalbėti“, – pabrėžia vadovas.
Pasak jo, daug didesnė problema už pačią klaidą yra bandymas ją nuslėpti. Kai darbuotojai bijo suklysti, jie nustoja siūlyti idėjas, vengia atsakomybės ir pradeda dirbti tik tam, kad nepadarytų nieko blogo. Tokiose organizacijose ilgainiui dingsta iniciatyva, kūrybiškumas ir noras tobulėti.
Todėl abu vadovai stengiasi kurti aplinką, kurioje žmogus gali būti savimi. Aplinką, kurioje galima užduoti klausimą, paprašyti pagalbos, pripažinti suklydus ir dėl to nesijausti blogesniu darbuotoju.
Abiejų vadovų nuomone, būtent tokioje aplinkoje atsiskleidžia tikrasis žmogaus potencialas. Kai darbuotojui nereikia vaidinti tobulo, jis gali visą savo energiją skirti tam, ką moka geriausiai – kurti vertę, augti ir kartu auginti organizaciją.
Pasitikėjimas kuria rezultatą
Organizacijos investuoja į mokymus, premijų sistemas, papildomas naudas, komandos formavimo renginius. Tačiau kalbantis su Dainiumi Dunduliu ir Pauliumi Grigu susidaro įspūdis, kad tikroji motyvacija slypi kur kas paprastesniuose dalykuose.
Abu pašnekovai pabrėžia vieną esminį principą – žmogus turi jausti pasitikėjimą.
Kai žmogus jaučia, kad juo tikima, jis dirba geriau.
„Kai žmogus jaučia, kad juo tikima, jis dirba geriau“, – sako Paulius Grigas.
Jo nuomone, vadovo darbas nėra stovėti darbuotojui už nugaros ir kontroliuoti kiekvieną žingsnį. Priešingai – vadovas turi sudaryti sąlygas žmogui dirbti, priimti sprendimus, augti ir prireikus suteikti pagalbą.
„Mano durys atviros kiekvienam darbuotojui“, – sako jis.
P. Grigas įsitikinęs, kad darbuotojas turi jausti, jog gali kreiptis pagalbos, užduoti klausimą ar išsakyti nuomonę nepriklausomai nuo pareigų ar darbo stažo. Pasak jo, žmonės geriausiai atsiskleidžia tada, kai jais pasitikima ir leidžiama prisiimti atsakomybę.
Vadovas turi padėti žmogui atlikti darbą geriau, o ne atlikti darbą už jį.
Dainius Dundulis tam visiškai pritaria. Jo nuomone, viena didžiausių klaidų, kurias daro dalis vadovų, yra įsitikinimas, kad svarbiausia valdyti procesus. Iš tikrųjų svarbiausia yra suprasti žmones.
„Jeigu žmogui nepatinka žmonės, jis neturėtų būti vadovas“, – sako jis.
Ši mintis skamba labai paprastai, tačiau joje slypi visa lyderystės esmė. Vadovauti reiškia ne valdyti lenteles, biudžetus ar ataskaitas. Vadovauti reiškia dirbti su žmonėmis – skirtingais charakteriais, nuotaikomis, patirtimis ir lūkesčiais.
Jeigu žmogui nepatinka žmonės, jis neturėtų būti vadovas
Per daugiau nei trisdešimt metų versle D. Dundulis ne kartą įsitikino, kad stipriausios komandos užauga ten, kur darbuotojams suteikiama atsakomybė ir pasitikėjimas. Būtent todėl jo vadovaujamose įmonėse dirba nemažai žmonių, kurie organizacijoje praleido dešimtmečius.
Abu pašnekovai sutaria, kad žmogus, kuriuo pasitikima, jaučiasi svarbus. O kai darbuotojas jaučiasi svarbus, jis pradeda kitaip žiūrėti į savo darbą. Jis nebeateina tik „atidirbti valandų“. Jis pradeda jaustis komandos dalimi, prisiima atsakomybę už rezultatą ir ieško sprendimų net tada, kai niekas jo neprašo.
Kai žmogus vis dar svarbiausias
Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje netrūksta istorijų apie darbuotojų išnaudojimą, mobingą, perdegimą ir toksišką darbo aplinką. Todėl pokalbiai su Dainiumi Dunduliu ir Pauliumi Grigu palieka netikėtai šiltą įspūdį.
Tai du sėkmingi, daug pasiekę Lietuvos verslininkai, kurių vadovaujamos organizacijos tapo stipriais savo sričių žaidėjais. Tačiau jų stiprybė slypi ne tik verslo rezultatuose.
Ji slypi požiūryje į žmogų.
Abu vadovai kalba apie pasitikėjimą, pagarbą, komunikaciją, mokymąsi iš klaidų ir aplinką, kurioje žmogus gali augti. Jie nesiekia kurti tobulų darbuotojų. Jie siekia kurti stiprias komandas.
Ir šiandien, kai dažnai girdime istorijas apie blogą mikroklimatą, konfliktus ar darbuotojų nuvertinimą, gera žinoti, kad Lietuvoje vis dar turime vadovų, kurie svarbiausiu verslo turtu laiko ne technologijas, ne procesus ir ne finansinius rodiklius, bet jiems svarbiausias išlieka žmogus.
