Sekite 15min Google
Kaip dabar pasakoja Ieva, kuriai 17 m., ji nuo antros klasės pradėjo mokytis plaukti. Ten ją pastebėjęs treneris pasiūlė treniruotis pas Ingą Zeniauskienę, kuri buvo pradėjusi dirbti su vaikais, turinčiais negalią. Tiesa, Ievai reikia važiuoti iki baseino pirmyn ir atgal apie 60 km, todėl iš pradžių visi manė, kad šeimai tai bus per sunku. Tačiau Ievos mama ir dabar lydi dukrą į treniruotes, o Ieva pradėjo dalyvauti ir tarptautinėse varžybose.
Tinklalaidėje Ieva pasakojo, jog gimė su neišsivysčiusi šlaunikauliu, todėl jos kairė koja yra trumpesnė, ji turi nešioti protezą. „Kai man buvo ketveri metai, gydytojai padarė operaciją ir apsuko koją 180 laipsnių kampu, kad galėčiau savo kulną naudoti kaip kelį“, – pasakojo Ieva.
Eugenija, Ievos mama sakė, kad visiškai palaikė savo dukrą jos pasirinkimuose. „Artimųjų palaikymas, meilė ir supratimas tik stumia į priekį. Dėjome visas pastangas, kad ji plauktų. Dukrai sekėsi vis geriau ir geriau, todėl net nebuvo minties nutraukti plaukimo. Jeigu kas klaustų, ar ką keisčiau, tai tikrai ne“, – sakė Eugenija.
Kalbėdama apie dukrą ji negaili jai gražių žodžių. Pasak moters, Ieva nuo pat vaikystės buvo vikri, užsispyrusi, stipri, šilta. „Atvirai pasakius, iš tam tikrų situacijų net aš pati semdavausi iš jos ištvermės. Mokėmės viena iš kitos“, – sakė moteris.
Ieva šiandien labai džiaugiasi tuo, kad neseniai grįžo į Europos čempionato – ši patirtis ir džiugina, ir įkvepia. „Ten užėmiau 11 vietą ir esu 11 Europoje. Šis pasiekimas man labai glosto širdį, nes tam ruošiausi visą vasarą. Tai mano pirmas debiutas. Važiuojant į šias varžybas man jau nelabai buvo svarbu, kurią vietą užimsiu, nes svarbiausia tai, kad ten sudalyvausiu. Keliavau su jausmu, kad „aš pasiekiau, aš dariau, aš nepasidaviau. Todėl daug kam sakau, kad reikia tikėti savimi“, – kalbėjo Ieva.
Dar daugiau Ievos ir jos mamos patirčių ir įkvėpimo rasite tinklalaidėje.
