Sekite 15min Google
– Kas gali nutikti sukčiui perėmus namuose įrengtą vaizdo kamerą? Ar jis gali tik stebėti ir klausytis, ar per kamerą taip pat įmanoma pasiekti tame pačiame tinkle esančius (telefonus, kompiuterius ir kt.)?
– Jei sukčius gali prisijungti prie kameros vaizdo, jis gali nuotoliniu būdu stebėti namų aplinką, matyti, kada gyventojai būna namuose ar išvykę, ir, jei kamera turi mikrofoną, klausytis pokalbių. Kai kuriais atvejais jis taip pat gali valdyti kamerą, keisti jos kryptį, įjungti ar išjungti įrašymą, peržiūrėti išsaugotus vaizdo įrašus arba pakeisti nustatymus. Tokia informacija gali būti panaudota šantažui, privatumo pažeidimams ar pasirengti vagystei.
Tačiau kamera gali tapti ir pradine prieigos prie kitų namų tinklo įrenginių vieta. Jei joje yra programinės įrangos pažeidžiamumų arba netinkamai nustatytų prieigos teisių, užpuolikas tam tikrais atvejais gali bandyti pasiekti tame pačiame tinkle esančius kompiuterius, telefonus, maršrutizatorių ar kitus išmaniuosius įrenginius.
Vien kameros perėmimas automatiškai nesuteikia prieigos prie visų telefonų ir kompiuterių.
Pavyzdžiui, jis gali ieškoti neapsaugotų įrenginių, pasenusių programų ar bendrų slaptažodžių, kuriais būtų galima pasinaudoti. Tokia ataka vadinama judėjimu tinkle nuo vieno pažeisto įrenginio prie kitų.
Vis dėlto vien kameros perėmimas automatiškai nesuteikia prieigos prie visų telefonų ir kompiuterių. Tam paprastai reikia papildomų pažeidžiamumų, netinkamų saugumo nustatymų arba kitų prieigos būdų. Šiuolaikiniai telefonai ir kompiuteriai turi atskiras apsaugos priemones, todėl net jei kamera pažeista, kiti įrenginiai nebūtinai yra pažeidžiami.
– Kokie namuose naudojami išmanieji įrenginiai kelia didžiausią riziką?
– Didžiausią riziką kelia tie įrenginiai, kurie yra prijungti prie interneto nesilaikant kibernetinės higienos pagrindų – naudojami nesaugūs prisijungimo slaptažodžiai, laiku neatnaujinama programinė įranga, suteikiama prieiga neautorizuotiems asmenims ar kitiems įrenginiams, suteikiamos perteklinės funkcijos ar teisės, pavyzdžiui, robotas siurblys įrašinėja patalpų garsą, nors tai nėra būtina jo veikimo funkcija.
– Ar žmogus gali pastebėti, kad prie jo kameros prisijungė pašalinis asmuo? Kokie požymiai turėtų sukelti įtarimą?
– Taip, žmogus gali pastebėti požymius, rodančius, kad prie jo kameros galėjo prisijungti pašalinis asmuo. Įtarimą gali sukelti savaime judanti kamera, netikėtai pasikeitę nustatymai, nežinomi prisijungimai ar naudotojai, neįprastai įsijungiantis kameros indikatorius arba atsiradę nepaaiškinami įrašai. Pavyzdžiui, jei stebėjimo kamera pasisuka į kitą pusę, nors jos niekas nevaldė, arba kameros programėlėje atsiranda nežinomas naudotojas, verta patikrinti, ar nebuvo gauta neteisėta prieiga.
Svarbu patikrinti kameros programėlės prisijungimų istoriją, prijungtų įrenginių sąrašą ir saugumo nustatymus.
Todėl svarbu patikrinti kameros programėlės prisijungimų istoriją, prijungtų įrenginių sąrašą ir saugumo nustatymus. Jei randama nepažįstamų prisijungimų ar pakeitimų, kurių pats naudotojas neatliko, rekomenduojama pakeisti slaptažodį, jeigu įmanoma, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą ir pašalinti nežinomus naudotojus. Arba paprasčiausia – atkurti gamyklinius nustatymus ir iš naujo sukonfigūruoti prisijungimus prie kameros bei jos nustatymus.
Svarbu atkreipti dėmesį į kelis sutampančius požymius, nes vienas techninis sutrikimas dar neįrodo, kad kamera naudojasi pašalinis asmuo. Be to, ne kiekviena kamera pateikia prisijungimų istoriją ar praneša apie nuotolinę prieigą, todėl ne visada įmanoma ją pastebėti. Reguliarus saugumo nustatymų tikrinimas ir stiprus, unikalus slaptažodis padeda sumažinti neteisėtos prieigos riziką.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį dar prieš perkant kamerą ar kitą išmanųjį įrenginį?
– Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra įrenginio gamintojas. Nerekomenduojama pirkti nepatikimų gamintojų įrenginių, gaminamų Kinijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ar Irane. Taip pat verta pasidomėti, ar įrenginio programinė įranga yra palaikoma.
– Kokius nustatymus būtina pakeisti įrengus kamerą? Ar pakanka pakeisti gamyklinį slaptažodį, ar taip pat reikėtų išjungti nereikalingas funkcijas ir pan.?
– Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), Valstybės saugumo departamentas (VSD) yra pateikę bazines rekomendacijas dėl vaizdo stebėjimo kamerų, naudojamų namų ūkiuose ir organizacijose:
- Pakeisti gamyklinį administratoriaus slaptažodį į naują, stiprų ir unikalų, nesikartojantį keliuose įrangos vienetuose, bei nepamiršti jo periodiškai keisti.
- Reguliariai diegti gamintojo programinės įrangos atnaujinimus, nenaudoti pažeidžiamų saugumo nustatymų (UPnP, SSH, „Bonjour“, FTP) bei nesaugių protokolų (HTTP, „Telnet“ ir RTSP).
- Įsitikinti, kad nėra apleistų, neprižiūrimų kamerų, nenaudoti gamintojo nebepalaikomų įrenginių ir juos pakeisti naujesne, patikimų gamintojų įranga.
- Jei nėra būtinybės, neleisti pasiekti kameros tiesiogiai iš interneto, nuotolinei prieigai naudoti tik gamintojo rekomenduojamus sprendimus arba virtualųjį privatų tinklą (VPN).
- Išjungti nenaudojamas funkcijas ir paskyras.
- Įjungti daugiaveiksnį autentifikavimą, jei jis palaikomas (MFA).
- Nesirinkti diegti ar atnaujinti vaizdo stebėjimo įrangos naudojant nepatikimų gamintojų įrenginius, gaminamus Kinijoje, Rusijoje ar Irane.
- Naudoti tokias funkcijas kaip dalinis vaizdo suliejimas, kai yra tikimybė atskleisti jautrią informaciją, pavyzdžiui, GPS lokaciją.
- Riboti vaizdo kameros stebėjimo lauką dėl perteklinių, pavyzdžiui, tikslų adresą išduodančių, ir konfidencialių, pavyzdžiui, aukštos rezoliucijos kamerų fiksuojamo vaizdo kompiuterių monitoriuose, dokumentuose ir pan., detalių fiksavimo.
- Stebėti, ar neatsirado jūsų nuosavybėje ar į jūsų nuosavybę nukreiptų jums nepriklausančių vaizdo kamerų.
– Ką daryti įtarus, kad kamera arba kitas išmanusis įrenginys jau buvo perimtas? Kada reikėtų kreiptis į NKSC ar policiją?
– Jei įrenginys elgiasi įtartinai, atjunkite jį nuo pagrindinio tinklo ir perkelkite į izoliuotą aplinką. Iš kito, patikimo įrenginio pakeiskite kameros paskyros slaptažodį, atsijunkite nuo nežinomų sesijų ir įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. Arba paprasčiausiai atkurkite gamyklinius nustatymus ir pakeiskite prisijungimo slaptažodį, esant galimybei įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą.
Prieš atkurdami gamyklinius nustatymus, išsaugokite įtartinų prisijungimų istoriją, pranešimus, ekrano kopijas ir kitus įrodymus. Gamyklinių nustatymų atkūrimas gali pašalinti dalį nepageidaujamų pakeitimų, tačiau ne visada pašalina visas saugumo problemas. Taip pat būtina atnaujinti įrenginio programinę įrangą, pakeisti numatytuosius slaptažodžius ir patikrinti, ar nėra nežinomų naudotojų ar kitų pažeistų namų tinklo įrenginių.
Jei praradote duomenis, sulaukėte reikalavimų sumokėti išpirką ar patyrėte finansinę žalą, praneškite policijai per epolicija.lt.
Medijų rėmimo fondas projektui „Atsparumo kodas" skyrė 110 000 eurų dalinį finansavimą.
