Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
09 29

Matęs karą, žmonių išnaudojimą, patyręs nusivylimą siras Salihas įsitvirtino Lietuvoje: „Jei žmogus stengiasi – Dievas jam padeda“

„Tavęs laukia sunkus kelias“, – kartą iš vieno pažįstamo išgirdo siras Salihas Rahilas. Kai jam buvo keturiolika metų, Sirijoje prasidėjo karas, o Saliho šeima nutarė palikti savo namus. Viename seniausių pasaulio miestų – Alepe – gyvenusi šeima į savo namus daugiau nesugrįžo, o architektūra žavėjęs miestas šiandien sugriautas – panašiai taip, kaip ir žmonių gyvenimai. „Bet jei tu stengiesi – Dievas tau padės“, – sako 29 metų S.Rahilas. Kaune vyras sukūrė sėkmingą verslą, išmoko lietuvių kalbą, jo gyvenime atsirado mylima moteris – lietuvaitė Julija. Tiesa, kelias iki sėkmės buvo sudėtingas, duobėtas, kartais – ir su nusivylimais.
Salih Rahil salono atidarymo šventėje
Salihas Rahilas salono atidarymo šventėje / Asmeninio archyvo nuotr.

Prekybos miestelyje „Urmas“ Salihas įkūrė vyrų grožio saloną „Fade Factory Barbers Lietuva“. Per kelis metus verslas užaugo ir šiemet Salihas bei jo sužadėtinė Julija savo klientus pakvietė į dvigubai išaugusio salono atidarymo šventę. Grožio salone vyrams siūlomas ne tik kirpimas, barzdos priežiūra, tačiau ir manikiūras bei pedikiūras.

„Kai žiūriu į išaugusį verslą, savo klientus, kai šalia manęs yra Julija – aš jaučiuosi laimingas, o Lietuva tapo mano namais. Pats savęs klausiu: kai baigsis karas, ar aš norėsiu grįžti į Siriją? Tai labai sunkus klausimas. Bet tikrai žinau, kad labai norėčiau Julijai parodyti savo šalį, savo miestą“, – sako Salihas.

– Salihai, kai jūsų šeima paliko savo namus Sirijoje, kur gyvenote?

– Prasidėjus karui pabėgome į Turkiją, ten išsinuomojome butą, ieškojome galimybių išvykti į Europą. Yra tokia programa, kuri skirta pabėgėlių apgyvendinimui kitose pasaulio šalyse, tad ja ir pasinaudojome.

Turkijoje aš negalėčiau sukurti verslo, įsigyti buto, automobilio – tokių teisių pabėgėliams nėra. Ten leidžia gyventi, bet dirbti galima tik vadinamąjį juodą darbą. Todėl registravomės programoje, tikėdamiesi iš Turkijos išvykti. Teko laukti savo eilės, o galimybė keliauti į Europą atsirado po dviejų metų.

Laukimas yra būsena, kuri nežinai, kada baigsis, nežinai, ar iš viso galimybė išvykti atsiras. Nebuvo jokios informacijos, nieko nežinojome. Kai po dviejų metų mums paskambino ir pasiūlė vykti į Čekiją, apsidžiaugėme. Laukėme dar aštuonis mėnesius, bet tada Čekija mus priimti atsisakė. Kelionė buvo atšaukta.

Nė vienos iš šių šalių nežinojome, net nežinojome, kur jos yra.

Vėl – laukimas. Maždaug po pusmečio atsirado galimybė gyventi Estijoje, Latvijoje arba Lietuvoje. Pamenu, jog iš karto nesutikome, motyvuodami tuo, kad norime važiuoti į Europą! „Bet tai ir yra Europa“, – sakė mums. Nė vienos iš šių šalių nežinojome, net nežinojome, kur jos yra.

Turėjome savaitę laiko apsispręsti, kurią šalį iš šių trijų renkamės. Mūsų šeima pradėjo ieškoti informacijos internete, domėtis. Lietuvą pasirinkome pamatę, kad čia daug ežerų, upių, graži gamta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas