Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 balandžio 11d. 19:01

„Medinių rekordų“ autorius A.Narkevičius: seniau žmonės per Velykas kiaušinius ridendavo, o dabar – jų ieško

Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Asmeninio archyvo nuotr. / Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Jonavos rajone Žeimiuose gyvenantis ir kuriantis medžio meistras, kryždirbys, tautodailininkas Artūras Narkevičius yra net vienuolikos rekordų autorius. Visi jo rekordai, kaip sako pats, mediniai ir etnografiniai. Įvairius drožinius iš medžio A.Narkevičius kuria jau apie du dešimtmečius. Aktyviai – nuo tada, kai iš Kauno, mirus seneliams, atsikraustė į jų sodybą Žeimiuose. 

„Man visada patiko medis, tad ir pagalvojau, kad reikia daryti po truputį. Jau mokykloje šiek tiek užsiėmiau su medžiu. Kai seneliai mirė, liko tuščia sodyba. Atvažiavau, įsirengiau kūrybines dirbtuves. Nes juk mieste nėra kur daryti. Užsiimu ne tik drožyba, dar rišu šiaudinius sodus“, – sakė A.Narkevičius.

Smulkių darbų neskaičiuoja

A.Narkevičius yra Lietuvos rekordų autorius – jis yra išdrožęs mažiausią lovelį, skirtą ridenti kiaušinius, didžiausią riešutų gliaudyklę, pagaminęs mažiausią ir ilgiausią medinį žaislą. Visi šie „mediniai rekordai“ yra fiksuoti oficialiai.

Kaip sakė A.Narkevičius, kiek dirbinių iš viso jis yra išdrožęs – suskaičiuoti sunku.

„Didelių dalykų – kryžių, stogastulpių – apie 50. O smulkių darbų neskaičiuoju. Nedidelius, smulkius daiktus drožiu daugiausia savo malonumui, o didelius – pagal užsakymą. Nepadarysi juk kryžių kalno aplink savo namus. O mažesnius daiktus laikau namuose, kai kurie jų telpa degtukų dėžutėse. Atvažiuotumėte – pamatytumėte, kiek visko yra“, – sakė tautodailininkas.

„Man nepatinka pardavinėti“

Tiesa, kalbėdamas apie savo rekordus, Artūras sako, kad šių jų skaičiaus sureikšminti nelinkęs, mat yra žmonių, fiksavusių jų ir daugiau. Tuo tarpu pačiam tautodailininkui kur kas įdomiau yra idėja, jos įgyvendinimas ir edukacija.

A.Narkevičiaus paprastai nebūna masinėse mugėse, kur galima sutikti įvairių prekybininkų. Jam ši sritis – neįdomi.

„Nes tai jau komercija. Man nepatinka pardavinėti. Aš mieliau dalyvauju įvairiuose renginiuose, kur galiu žmones supažindinti su savo dirbiniais, parodyti, kaip vyksta drožybos darbai. Visiems įdomu, iš ko gimsta, nuo ko prasideda, patys gali pabandyti“, – kalbėjo kūrėjas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai

Rekordinė riešutų gliaudyklė

Vienas iš įdomesnių Artūro sukurtų dirbinių – rekordinė riešutų gliaudyklė. Ją meistras užbaigė 2018 metais, gliaudyklė sukurta iš eglės medienos pagal tarpukario pavyzdį. Jos ilgis – 1,485 metro.

Droždamas gliaudyklę tautodailininkas jos dydį matavo pagal automobilio bagažinę – kad darbas tilptų ir galėtų ją vežtis į įvairias šventes.

„Man kartais sako: o aš tai galėčiau didesnę išdrožt. Žinoma, galima. Bet kur ją dėt, jei ji netilptų į automobilį ir negalėtum jos vežtis? Gali išdrožt didelį daiktą, surinkt jį su kranu. O ką toliau daryt?“ – svarstė A.Narkevičius.

Didelis daiktas, sako kūrėjas, visų pirma yra vizualus ir jis patraukia dėmesį. Pavyzdžiui, riešutų gliaudyklių Artūras yra išdrožęs ne vieną, tačiau delne telpantis kūrinys šventėse netraukia žmonių dėmesio.

Gali išdrožt didelį daiktą, surinkt jį su kranu. O ką toliau daryt? – svarstė A.Narkevičius.

Kodėl kūrėjas pasirinko gliaudyklę, o ne, pavyzdžiui, milžiniško dydžio šaukštą?

„Nes ji sudėtingesnė, etnografiška. Norėjau kažko išskirtinio ir nepaprasto. Kiek laiko užtruko ją padaryti? Labai sunku pasakyti, nes tai nėra nuolatinis procesas: prisėdi prie kūrinio, kai turi laiko. Arba kartais manęs klausia, kiek užtrunka drožti kryžių. Čia tas pats, kaip poeto paklaustum, per kiek laiko jis parašo eilėraštį. Ne fabrikas juk, kad vienodai darytum“, – aiškina tautodailininkas.

Lovelis, skirtas putpelių kiaušiniams

Dar vienas iš tautodailininko rekordų – mažiausias lovelis, skirtas ridenti kiaušinius. Jį A.Narkevičius išdrožė 2018 metais, prieš Velykas. Lovelis yra 10 centimetrų ilgio, 2,7 centimetrų pločio ir 3,1 centimetro aukščio, o jis skirtas ridenti putpelių kiaušinius.

„Lovelių esu drožęs nemažai. Kiaušinių ridenimas Lietuvoje buvo labai sena tradicija. Ir kaimuose, miestuose. Bet ypač kaime, kai žmonės specialią aikštelę išpildavo smėliu ir ten ridendavo kiaušinius. Tą darydavo ne tik vaikai, tačiau ir suaugusieji. Įdomus buvo tas kiaušinių lošimas.

O dabar ši tradicija po truputį pamirštama, dabar per televizijas rodo, kad per Velykas ieškoma kiaušinių. Kada mes gyvenime ieškojome kiaušinių po krūmais? Ridenimas dažnai pamirštamas“, – kalbėjo pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai

Kiaušinių ridenimas Lietuvoje buvo labai sena tradicija. Ir kaimuose, miestuose.

Tautodailininkas domisi ir etnografiniais raštais, kuriais puošia savo dirbinius. Tarkime, ant kiaušinių lovelių esantys elementai simbolizuoja tekančią ir besileidžiančią saulę.

Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai

Rekežis – išmanus senasis žaislas

Dar viena sritis, kuria A.Narkevičius domisi, – senieji buities daiktai, tarpukario žaislai. „Aš juos atkuriu. Iš kur žinios? Yra knygų išleistų apie tai. Ir leistų tarpukaryje, ir dabar Valdovų rūmai yra išleidę.

Pavyzdžiui, tarpukariu buvo piemenų žaislai, kuriuos jie patys išsidroždavo. Mano senelis nuo 4 metų piemenavo, jis yra pasakojęs apie tokius žaislus, kaip jie gamindavo, kaip droždavo“, – kalbėjo A.Narkevičius.

Vienas iš žaislų – rekežis. Tai – medinė dėlionė, kuomet reikia sunerti šešis pagaliukus.

Asmeninio archyvo nuotr. /Rekežis
Asmeninio archyvo nuotr. /Rekežis

„Tarsi senovinis kubikas, išmanus senasis žaislas, kurį pagamindavo ne kiekvienas meistras, nes ne visi žinojo sistemą. Kas turėdavo – tai būdavo mandras žaislas. Panašiai, kaip dabar vaikai džiaugiasi nauju telefonu, tada taip džiaugdavosi tokiu žaislu“, – pasakojo A.Narkevičius.

Mediniais žaislais, kuriuos tautodailininkas pristato įvairiuose renginiuose, domisi tiek vaikai, tiek ir vyresnio amžiaus žmonės: „Ateina seni žmonės, gimę po karo. Jie prisimena tuos žaislus, sako, kad su tokiais žaidė.“Tuo tarpu kalbėdamas apie savo paties užaugintus vaikus, tautodailininkas juokauja: taip, jo vaikai turėjo ir šiuolaikinių žaislų, tačiau namuose buvo ir medinių. „Žinot, sunki vaikystė, mediniai žaislai“, – juokėsi A.Narkevičius.

Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai
Asmeninio archyvo nuotr. /Tautodailininko Artūro Narkevičiaus darbai

Medinis arkliukas, ant kurio telpa 100 žmonių

Tautodailininkas yra išdrožęs nemažai prieverpsčių, rankšluostinių, šaukštų, ritinių, kuriais senovėje būdavo lyginami drabužiai, A.Narkevičius yra išdrožęs ir visą Užgavėnių kaukių kolekciją. Vienas iš įspūdingesnių drožinių – medinis arkliukas, ant kurio vienu metu gali tilpti net 100 žmonių.

Tarp kūrėjo darbų – nedidelė rankšluostinė, kultuvė, ridinis su kočėtuve, kurie yra įregistruoti Lietuvos rekordų knygoje kaip mažiausi tokie daiktai.

„Kas sunkiau – drožti mažą ar didelį? Sudėtingumas panašus, tik dideliam medienos ir medžiagų daugiau reikia. Ir kur jį laikysi? O maži drožiniai kartais telpa ir į tokią kiek didesnę degtukų dėžutę. Visada namų lentynoje stovi, gali parodyti. Didelius, žinoma, visi mato, o kai padarai nago didumo – sunkiau parodyti“, – kalbėjo A.Narkevičius.

Savo darbus tautodailininkas pristato ne tik šventėse, tačiau ir įvairiose amatų stovyklose ar parodose.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką