Sekite 15min Google
Komisijos nariai pripažįsta: renkant laureatus svarbūs bus ne vien nuveikti darbai. Ne mažiau įdomios pačių žmonių istorijos, jų požiūris į gyvenimą ir gebėjimas savo pavyzdžiu paskatinti kitus nepasiduoti visuomenėje vis dar gajam įsitikinimui, kad sulaukus tam tikro amžiaus aktyvus gyvenimas turėtų trauktis į antrą planą.
Redita Dominaitytė: svarbu stengtis aktyviai gyventi tiek, kiek leidžia galimybės
Aktorė, režisierė, „Knygos teatro“ įkūrėja ir laidos „Man menopauzė“ vedėja Redita Dominaitytė su vyresniais žmonėmis susiduria tiek kūrybinėje, tiek profesinėje veikloje. Pasak jos, amžėjimo tema jai artima ir asmeniškai – ji pati savo pavyzdžiu nori parodyti, kad mokytis, kurti ir imtis naujų veiklų galima nepriklausomai nuo amžiaus.
„Knygos teatras“ inscenizuoja lietuvių literatūrą, todėl susiduriu su daug senjorų, kūryba glaudžiai susijusi su vyresniais žmonėmis tiek teatre, tiek laidoje „Man menopauzė“, kurioje gvildename amžėjimo temą.
Prieš kelerius metus apsigyniau magistro darbą, tad ir mano pačios pavyzdys rodo, kaip svarbu palaikyti žmogaus norą būti aktyviam, socializuotis. Labai svarbu aktyviai gyventi, stengtis, kiek tik leidžia galimybės“, – sako R. Dominaitytė.
Jos teigimu, vyresnis amžius neturėtų tapti riba mokytis, atrasti naujas veiklas ar likti matomam visuomenėje. Priešingai – sukaupta patirtis gali tapti pagrindu naujam gyvenimo etapui.
Nijolė Jagelavičienė: „Senatvės sulaukia tik išrinktieji“
Komisijos narė Nijolė Jagelavičienė pabrėžia, kad senjorų patirtis, gyvenimo kelias ir sukurtas palikimas yra neatsiejama mūsų visuomenės bei ateities dalis. Jos teigimu, kalbėdami apie vyresnius žmones turime prisiminti ne vien jų amžių, bet ir tai, ką jie sukūrė savo šeimoms, bendruomenėms ir visai Lietuvai.
„Visi žinome, kad tauta, nevertinanti praeities ir tradicijų, gali prarasti ir prasmingą ateitį. Taip yra ir su mūsų senjorais, kurie savo darbu bei pastangomis kūrė tai, kuo mes šiandien naudojamės. Gyvenimas tęsiasi, todėl turime būti dėkingi ir branginti jų palikimą.
Senjorai yra mūsų visuomenės dalis, kurios gyvenimas mums turi rūpėti taip pat, kaip ir mūsų pačių. Jaunystę turi dauguma, o senatvės sulaukia tik išrinktieji. Nepamirškime to“, – sako N. Jagelavičienė.
Simonas Urbonas: „Nė vienas jaunas žmogus neturi tiek istorijų, kiek jų turi senjorai“
Komisijos nariui Simonui Urbonui – trijų vaikų tėčiui ir nuomonės formuotojui – kalbos apie senjorus pirmiausia sugrąžina asmeninius prisiminimus apie močiutę. Tik suaugęs, sako jis, suprato, kokią didelę įtaką jos asmenybė turėjo jo paties gyvenimui.
„Prisimenu savo močiutę, kuri vairavo mašiną būdama 80 metų. Būdamas vaikas to neįvertinau, bet dabar suprantu, kad ji suformavo mano kelią, ir už tai esu jai labai dėkingas. Tikiu, kad ji džiaugiasi iš dangaus mane stebėdama“, – pasakoja S. Urbonas.
Jam skaudu matyti, kad šiandien vyresni žmonės kartais tarsi nustumiami į visuomenės paraštes, o jų patirtis ir nuomonė ne visuomet sulaukia tokio dėmesio, kokio nusipelno.
„Darosi liūdna, kad senjorai atsiduria tarsi už brūkšnio linijos. Anksčiau anūkai, vaikai pasikliaudavo jų nuomone, o dabar jų nuomonė neretai atrodo nesvarbi. Ne amžius nusako, ar žmogus įdomus. Kaip tik daug senjorų yra geras pavyzdys. Man labai patinka jų klausyti – nė vienas jaunas žmogus neturi tiek istorijų, kiek jų turi senjorai. Man jų nuomonė daug įdomesnė nei bet kurio jauno žmogaus“, – sako komisijos narys.
Galimybę dalyvauti „Metų senjorų“ komisijoje jis priima ir kaip progą pačiam susipažinti su išskirtinėmis vyresnių žmonių istorijomis. „Esu laimingas, kad esu šiame kolektyve. Labai noriu pamatyti tuos, kurie pretenduoja. Anksčiau seneliai anksti išeidavo į pensiją, dabar ji tiek nutolusi, kad anūkai užauga tol, kol seneliai dar dirba. Man šis ryšys – pats gražiausias.
Norėčiau susikurti tokį ryšį su savo anūkais, kad galėčiau su jais būti. Tikiu, kad seneliai vaikams gali leisti net daugiau nei tėvai“, – šypsosi S. Urbonas.
Giedrius Leškevičius: iš senjorų gauname tai, ko nerasime nė vienoje knygoje
Apie labai paprastą, tačiau kasdienybėje kartais pamirštamą dalyką – dėmesį – kalba ir komisijos narys, oreivis ir renginių vedėjas Giedrius Leškevičius. Galvodamas apie vyresnius žmones jis pirmiausia prisimena savo tėvus ir jų gebėjimą palaikyti ryšį be jokios ypatingos priežasties.
„Kai pagalvoju apie senjorus, prieš akis man – mano tėvai. Tai žmonės, kurie man paskambina be jokio reikalo, todėl ir mes jiems galime duoti tą patį – paskambinti tada, kai norisi, o ne būtinai tik tada, kai reikia“, – sako G. Leškevičius.
Pasak jo, kartais svarbiausia yra ne ieškoti ypatingų būdų parodyti dėmesį vyresniam žmogui, o tiesiog skirti laiko pokalbiui.
„Visi tie senjorai yra žmonės, su kuriais tiesiog reikia pasikalbėti. Iš kur daugiau gausime išminties, žinių, kurių negausi nė vienoje knygoje? Iš jų galima pasisemti ir aktyvumo, ir noro visur dalyvauti“, – įsitikinęs G. Leškevičius.
Laura Balčiūtė: norime parodyti ne metus pase, o žmogų ir jo istoriją
„Metų senjorų“ rinkimų organizatorė ir komisijos narė Laura Balčiūtė sako, kad viena svarbiausių projekto minčių – suteikti daugiau erdvės istorijoms žmonių, kurie savo kasdiene veikla dažnai daro labai daug, tačiau retai patys siekia viešumo ar įvertinimo.
„Kalbėdami apie senjorus vis dar pernelyg dažnai pirmiausia kalbame apie amžių, sveikatą ar pagalbos poreikį. Tačiau tarp mūsų yra daugybė vyresnių žmonių, kurie savanoriauja, kuria, mokosi, buria bendruomenes, naudojasi naujausiomis technologijomis, keliauja, rūpinasi aplinka ir padeda kitiems. Šiais rinkimais norime parodyti ne metus pase, o žmogų ir jo istoriją“, – sako L. Balčiūtė.
Pasak jos, svarbus ir dar vienas projekto tikslas – paskatinti pačius žmones apsidairyti savo aplinkoje. Įkvepiantis senjoras nebūtinai turi būti visuomenei žinomas žmogus.
„Kartais pats stipriausias pavyzdys gyvena visai šalia mūsų – tai gali būti kaimynė, kuri suburia visą bendruomenę, senelis, kuris sulaukęs garbaus amžiaus išmoko naudotis naujomis technologijomis, žmogus, savanoriaujantis ir padedantis kitiems, ar tiesiog tas, kurio energija užkrečia visus aplinkinius. Norime tokius žmones pastebėti ir apie juos papasakoti. Kartu tai priminimas mums visiems, kad aktyvumui, smalsumui ir norui būti reikalingam nėra nustatytos amžiaus ribos“, – teigia organizatorė.
Senjorus pagerbs Pakruojo dvare
„Metų senjorų“ rinkimuose ieškoma žmonių, kurių veikla, pasirinkimai ir gyvenimo būdas gali tapti įkvėpimu kitiems. Senjorai bus įvertinti keliose kategorijose, tarp jų – „Metų senjoras“, „Metų veikliausias senjoras“, „Metų inovatyviausias senjoras“ ir „Metų tvariausias senjoras“.
Komisijai įvertinus kandidatų istorijas, paaiškės šių metų laureatai.
Iškilmingi „Metų senjorų“ apdovanojimai vyks spalio 29 dieną Pakruojo dvare. Čia susitiks rinkimų dalyviai, jų artimieji, projekto organizatoriai ir komisijos nariai, o laureatai bus pagerbti šventiniame renginyje bei koncerte.
Organizatoriai tikisi, kad rinkimai taps ne tik proga išrinkti ir apdovanoti išskirtinius senjorus, bet ir paskatins dažniau pastebėti vyresnius žmones savo kasdienėje aplinkoje – išgirsti jų istorijas, pasinaudoti jų sukaupta patirtimi ir priminti, kad aktyvus, prasmingas bei įdomus gyvenimas neturi amžiaus ribos.
Pažįsti įkvepiantį senjorą? Papasakok apie jį.
Nominuok savo kaimyną, draugą, mamą ar tėtį – žmogų, kuris įkvepia kitus gyventi aktyviai ir prasmingai. Arba balsuok už jau pateiktus kandidatus ir padėk jiems laimėti!
Nominuoti senjorus galite čia.
