Taip Ievai atsivėrė kelias į mados pasaulį tarptautiniu lygmeniu, kur jai greitai pavyko įsitvirtinti. Mergina dalyvavo garsiausių pasaulyje Prancūzijos „Christian Dior“ ir „Yves Saint Laurent“, Italijos „D&G“ ir „Etro“ mados namų, žymios vokiečių dizainerės Jil Sanders kolekcijų pristatymuose ir fotosesijose.
Nors Ievai sekėsi puikiai, mergina pasirinko kitą kelią – jogos mokytojos. Tad kas pasikeitė, jeigu palygintume du jos gyvenimus – ankstesnį modelio ir dabartinį jogos mokytojos? „Vidumi nepasikeičiau. Tik tiek, kad dabar mano pagrindinis darbas yra ne lakstymas po atrankas, o profesionalus jogos mokymas.“
Ievos praeityje – tai, apie ką dažna mergina gali tik pasvajoti: kelionės privačiais lėktuvais, prabangūs vakarėliai, vardiniai garsių mados ženklų drabužiai, pažintys su išskirtinėmis asmenybėmis. „Visa tai teko patirti. Įspūdis – smagus gyvenimas, bet tame labai daug paviršutiniškumo. Prabanga, pinigai? Esu sutikusi daug turtingų paprastų žmonių, jie pinigų nesureikšmina. Pinigai jiems skirti tam, kad gyventų ir jaustųsi patogiai“, – pastebi Ieva.
„Dirbdama modeliu apkeliavau nemažai šalių ir miestų: pirmąkart, būdama 17-os, iškeliavau į Taivaną, po to, kitą vasarą, į Milaną, vėliau į Šanchajų, Miuncheną, Londoną, Graikiją, Šri Lanką, Paryžių. Darbas mados pasaulyje išmokė savarankiškumo, atsakomybės, kantrybės ir lankstumo. Kai jaunutė keliauji į tolimąją Aziją keliems mėnesiams, suaugi greitai – nes gyveni suaugusios jaunos merginos gyvenimą. Kiekvieną dieną keliesi, ruošiesi į atrankas ar fotosesijas kaip į darbą. Turėjau labai įdomių fotosesijų, videoreklamų Azijoje – ten kiekvieną dieną gimsta tokios beprotiškos idėjos, kad net negali įsivaizduoti, kol neįsitikini savo akimis“, – prisimena Ieva.
Modelio darbas suteikė galimybę pažinti skirtingas šalis ir kultūras, paliko daugybę įsimintinų įspūdžių. „Toks darbas leido pamatyt kitokias kultūras, pagyventi jose, susipažinti su jomis ir tapti lankstesnei, prisitaikant prie naujos gyvenimo vietos, sąlygų, aplinkybių. Kitas privalumas: sutikau labai daug įdomių žmonių, su kai kuriais net ir po daugelio metų palaikau ryšį. Dar vienas privalumas: kiekvieną kartą tenka vaidinti skirtingus vaidmenis. Vieną dieną gali matuotis naujausios „Dior“ kolekcijos sukneles, kitą – jau važiuoti į pajūrį ir dar saulei nepakilus fotografuotis katalogui.“
Modelio darbas, pasak Ievos, yra vienas iš tų, kurie reikalauja daugiausia kantrybės. Tiesa ir tai, kad šioje srityje yra labai daug konkurencijos, nemažai pavydo bei intrigų.
„Trūkumas tas, kad dažnai tai yra ilgos darbo valandos, kai laukimas išsitęsia iki begalybės: tai lauki eilėje modelių atrankoje, tai lauki, kol padarys makiažą ar kol jį pradės daryti. Tenka apsišarvuoti kantrybe. Konkurencija didelė, ji dažniausiai neišvengiama. Kartais kenčia oda, nagai, veidas, plaukai, jei jų pati neprižiūri: klientams reikalingas tik efektas ir labai nesirūpinama modelio gerove. Bet už kadro lieka ir daug šypsenų. Juk mados fotosesijose dažniausiai nesišypsoma: reikia rimto, griežto, kieto ar gundančio žvilgsnio.“
Mados pasaulis – tai industrija, paremta stipriais, dažnai paviršutiniškais efektais, mažai ką bendro turinčiais su dvasingumu. O būtent jo Ieva visada siekė. Nuo pat mažens merginą domino gilinimasis į save, savęs tobulinimas, keitimasis į geresnio „aš“ pusę, numerologija, astrologija.
„Buvau dešimtoje klasėje, kai mano mieste vyko „Gyvenimo meno“ pagrindų kursas – į jį su drauge ir nuėjome. Ten pradėjau mokytis jogos ir specialių jogos kvėpavimų – pranajamų, taip pat specialių streso valdymo technikų. Nuo tada joga mano gyvenime ir liko, nes man ji buvo tokia natūrali, artima praktika, žinios, kurių ieškojau visą laiką ir pagaliau atradau. Vilniaus universitete studijuodama ekonomiką ir verslą, pradėjau jogos užsiėmimus lankyti kasdien.“
Studijuodama universitete, Ieva tęsė modelio karjerą ir dažnai buvo kviečiama fotografuotis į Londoną. Paskutiniais studijų metais persikraustė ten gyventi. Tuo metu jogos jau mokė pažįstamus ir draugus, tačiau dar neturėjo oficialaus jogos mokytojos sertifikato. „Nusprendžiau skristi į Indiją – ten, kur jogos šaknys – jo gauti. Labai džiaugiausi išskirtine patirtimi – trimis mėnesiais, praleistais Indijoje. Po šios kelionės vykau tiesiai į Graikiją, kur turistams organizuodavau atostogas su joga. Jachtomis kasdien plaukdavome į skirtingą salą ir darydavome jogos pratimus.“
Ieva įsitikinusi, kad joga visiems yra natūrali, prigimtinė praktika. „Vaikai iki trejų metų be jokių pastangų padaro beveik visas jogos asanas – stebint juos, tuo lengva įsitikinti. Tai yra praktika sau, tu dirbi su savimi, ne tik su išoriniu savo kūnu, protu, bet ir subtiliuoju kūnu – siela. Joga aprėpia visus tris lygmenis, todėl tai nėra sportas. Viskas daug giliau ir subtiliau. Man joga – tai gyvenimo būdas, savęs pažinimo mokslas, fizinio ir dvasinio tobulėjimo kelias. Galima išmokti kontroliuoti savo emocijas, greičiau susikaupti, neprarasti pusiausvyros, būti ramiam ir harmoningam. Norint iš jogos gauti didžiausią naudą, geriausia atsisakyti smurtinio maisto (mėsos, žuvies, kiaušinių), alkoholio, tabako, kitų narkotinių medžiagų.“
Yra nemažai manančių, kad joga – tai šių laikų mada ir tuščias laiko leidimas. Tokius skeptikus ir kritikus Ieva linkusi pakviesti pas save ir pastebi, kad žmonės neretai yra suklaidinti: „Dažnai tokias nuomones išgirstu iš tų, kurie nuėjo į sporto klubą ir išbandė vadinamąją „jogą“, vedamą nekvalifikuoto sporto trenerio, kuris pats neturi supratimo, kaip jos mokyti. Moko dažniausiai tempimo pratimų, prisižiūrėjęs youtube filmukų. Taip įgaunama bloga jogos patirtis. Stebiuosi, kaip darbo inspekcija netikrina, ar jie turi pripažintus tarptautinius jogos mokytojo sertifikatus. Neišmanant, galima pridaryti daug žalos.“
Pati praktikuodama jogą ir jos mokydama kitus, Ieva tvirtina, kad gyvenime nejaučia jokių baimių – net taip tarp moterų dažnos baimės pasenti. „Praktikuoju bebaimį gyvenimą. Esu išmokusi auksinę taisyklę: ko bijosi – tai persekios. Ir tai tiesa. Nebijau senti, nes esu ne kūnas, bet siela. Lietuvoje egzistuoja „persotintas“ grožio kultas. Esu už natūralų grožį, be jokios prievartos savo kūnui ar nenatūraliam jo keitimui.“
Ar Ieva, kažkada pasiekusi mados pasaulio aukštumas, visiškai atsisakė modelio karjeros? „Tas taškas dar galutinai nepadėtas, bet tuo ir iš to jau nebegyvenu. Jeigu sulaukčiau pasiūlymo, kuriame derėtų mada ir joga – tada galbūt. Tai vadinčiau sąmoninga mada, kuri dabar labai sparčiai plinta. Siekiu populiarinti jogą, o tai daryti galima ir mados pagalba – pavyzdžiui, fotografuotis, atliekant asanas. Mada yra išorinis grožis, joga – vidinis grožis. Tai tarpusavyje „nesipyksta“ – rezultatas gali būti puikus ir netikėtas.“
