Nors iš pradžių idėja kurti rūšinės kavos verslą toli nuo didmiesčių atrodė rizikinga, šiandien „Maža sala“ tapo tikru traukos centru. Čia dėl geros kavos ir garsiųjų cinamoninių bandelių savaitgaliais apsilanko ne tik vietiniai žmonės, bet ir svečiai iš kitų miestų.
Pokalbis su kavinės įkūrėjais – apie drąsą grįžti į Lietuvą, integracijos iššūkius ir paslaptį, kaip mažame miestelyje sukurti vietą, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas.
– Hanno yra iš Naujosios Zelandijos, Viltarė – lietuvė, spėčiau, kad molėtiškė. Iš karto kyla klausimas: kokia jūsų istorija?
Viltarė: Aš ne iš Molėtų, esu kilusi iš Jonavos, o Hanno – taip, iš Naujosios Zelandijos. Kai Jonavoje baigiau mokyklą, pasirinkau turizmo studijas ir išvažiavau į Vilnių. Beje, esu pakeitusi tiek gyvenamų vietų, kad Molėtuose supratau – neturiu namų kaip konkrečios vietos, tik kaip jausmą, nes namų jausmas man atsiranda visur, kur gyvenu. Tai stiprus identitetas.
