– Tiesiog akyse žlunga mitas apie modelius, kurie valgo vien salotų lapus.
– Oksana: Jei valgyčiau tik sveiką maistą, manęs visai neliktų. Kartais vyras sako: „Bent nueitum pasportuoti. Gėda, visos mergaitės rūpinasi savimi, stengiasi, tik tu nieko nedarai.“ O aš kiekvieną dieną valgau ledų ir pusryčiams ant mūsų stalo visada būna šoninės. Geri genai, už kuriuos turiu dėkoti mamai.
– Denni, jūs iš kur? Nes esu girdėjusi kelias versijas.
– Dennis: Iš Olandijos.
– Tulpių ir narkotikų krašto? Ar kada nors pastarųjų bandėte?
– Dennis: Gėlių ar narkotikų? Kadangi jie ten – legalūs, bandžiau. Bet nevartojau. Olandijoje visai nesinori to daryti. Čia kaip draudžiamas vaisius, kurio labai reikia vien dėl to, kad jis draudžiamas. Bet pasakyk žmogui: „Prašom, imk.“, ir jis nebenorės. Narkotikų ragavau, man nepatiko, ir tuo viskas baigėsi.
– Anksčiau narkotikai buvo stipriai siejami su modelių verslu. Kaip yra dabar?
– Dennis: Dabar apie tai daugiau rašoma, negu vyksta iš tikrųjų.
– Oksana: Modeliai – matomi, tarsi būtų stiklo akvariume. Ir jei kas nutinka, iškart visi sako: „Ko norėti, ji – modelis.“ Iš tiesų paprasti žmonės tų narkotikų vartoja nepalyginti dažniau. Bet tau neįdomu, jei kaimynas vaikšto apsirūkęs; kas kita, jei tai – žinomas žmogus. Tas pats su anoreksija. Ne kiekviena liekna mergina – anorektikė, nes anoreksija yra liga. Aš – liekna, bet valgau kiekvieną dieną ir niekuo nesergu. Žmonės mėgsta klijuoti etiketes, bet juk kiekvienas atvejis – labai asmeniškas. Mes – ne abstraktūs modeliai, esame gyvi žmonės. Valgome, vaikštome į darbą, grįžtame namo, norime poilsio ir atostogų. Niekuo nesiskiriame nuo kitų. Todėl ir nereiktų mūsų išskirti.
– Oksana, žurnalistai jus vadina ir žvaigžde, ir supermodeliu. Bet juk realiai tarp naujos kartos manekenių supermodelių kaip ir nėra?
Rinka keičiasi. Mano kartos merginos ateina ir už poros sezonų dingsta. Labai gaila.
– Oksana: Dabar viskas pasikeitė. Anksčiau Edita Vilkevičiūtė buvo supermodelis, nes dalyvavo reklamos kampanijose ir jos veidas buvo visų žurnalų viršeliuose. O dabar tiems viršeliams fotografuojamos žvaigždės: Kim Kardashian, aktoriai, dainininkai. Kendall Jenner tapo modeliu, nes yra iš Kardashianų šeimos. Arba Gigi Hadid, kurios tėvai – irgi žvaigždės. Prieš porą metų top modelių penkiasdešimtuke buvo net trys lietuvaitės, bet jų niekas nevadino supermodeliais. Rinka keičiasi. Mano kartos merginos ateina ir už poros sezonų dingsta. Labai gaila.
– Tai kuo matuojama jūsų sėkmė, jei neturite garsaus tėvo?
– Oksana: Kiekvieno modelio siekis – turėti savo klientų. Aš jų turiu ir žinau iš anksto, ką veiksiu. Yra klientas, kuriam dirbu kas antrą savaitę, yra tokių, kuriems – kas sezoną, tarkim, „Michael Kors“. Kai sukuri savo klientų sąrašą, atsiranda tam tikras stabilumas: jie tave žino, kviečia, rekomenduoja kitiems... Dirbu su gerais dizaineriais, dirbu penkias dienas per savaitę.
– Denni, kokia jūsų sėkmės istorija?
– Dennis: Buvau rastas Olandijoje, bet jau po dviejų savaičių dirbau Paryžiuje, rodžiau „Hermes“ kolekciją. Vėliau dalyvavau turbūt visų didžiųjų mados namų šou. Kai jau turėjau vardą, išvykau į Tokiją, paskui pusę metų gyvenau Honkonge. Tačiau Amerikoje turi būti visą laiką matomas; jei išvyksti į Aziją, išnyksti iš akiračio, visi galvoja, kad nebedirbi. O aš dingau beveik metams. Todėl grįžęs nebedėjau vilčių į modelio darbą. Dabar mane domina nekilnojamasis turtas. Būti modeliu vyrui nėra taip smagu, kaip moteriai, be to, už tą patį darbą esi 10 kartų mažiau mokamas. Čia visada yra ribos ir lubos, kiek tu gali gauti. O aš dabar – vedęs, noriu augti, daryti karjerą, turėti sąskaitą banke. Neatsisakau būti modeliu, jei yra konkretus pasiūlymas, jei tai – gerai mokamas dienos darbas, bet pats iniciatyvos nerodau.
– Oksana: Denniui jau dabar puikiai sekasi dirbti su nekilnojamuoju turtu. Ateina laikas, kai norisi stabilumo. Gyvenome Milane, paskui – Paryžiuje. Dabar, jau kokius ketverius metus, – Niujorke. Turime savo namus, esame laimingi ir jaučiamės kaip normalūs susituokę žmonės. Kaip tikrai susituokę. Anksčiau to jausmo nebuvo: jis – vienur, aš – kitur.
– Kaip jūs gyvenate Niujorke?
– Oksana: Gyvename Manhatane, Battery parke. Tai labai graži, žalia, tyli vieta. Esi mieste, bet lyg ir ne mieste. Iš mūsų dangoraižio dvylikto aukšto matosi Laisvės bokštas ir Laisvės statula, memorialas, kur buvo bokštai dvyniai. Mano draugai juokauja, kad mūsų vaizdas pro langą – kaip jų fototapetai. Tikrai gražu, tik kartais baisoka. Kur beeitum, visur stovi atminimo paminklai, prie jų – daugybė turistų: tau visą laiką primenama, kas įvyko... Anksčiau gyvenome Soho kvartale ir negalėjau sulaukti, kada iš ten išsikraustysime: namai buvo kaip mažos tamsios dėžutės, žiūrėdavai į kaimynų langus. Norėjome normaliai jaustis, o ne girtis, kad gyvename Niujorko Soho kvartale. Turime šunį, norisi vakarais su juo pavaikščioti.
– Dennis: Nelengvai tą butą radome, nes ieškojome, kad būtų su durininku, su baseinu, sauna, sporto sale. Kad viskas būtų po ranka – pakaktų pakilti ar nusileisti laiptais, nereiktų pusvalandį kažkur belstis. Tik vėliau aptikau, kad ta sporto salė nelabai man patinka, ir dabar lankau kitą. Bet ir iki jos – dvi minutės pėstute.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 niujorkiečių stiliaus detalės, kurias verta pasiskolinti
– Daugeliui modeliai atrodo kaip drugeliai: gražūs, lengvabūdžiai, paviršutiniški. Jūs randate laiko kokiems nors dvasiniams dalykams?
– Oksana: Aš – iš labai religingos šeimos. Ir kas vakarą, prieš užmigdama, sukalbu maldą, nes taip mane mokė mama ir senelė. Man gera žinoti, kad kažkas yra virš manęs. Tai tas pat, kaip turėti tėvus: jei tau bėda, paskambini mamai, kad padėtų, ir pasijunti saugesnė. Man religija – žinojimas, kad viskas bus gerai. Ir kad viskas, kas nutinka, yra prasminga... Niujorke religija turi daug formų ir visomis naudojamės: vieną dieną gera pabūti bažnyčioje, kitą dieną – pamedituoti. Visada norėjau nuvykti į Izraelį, pereiti Kristaus keliu, ir Dennio tėvai dovanojo mums tokią kelionę, šiemet važiuosime. Toks bus mūsų poilsis.
– Dennis: Mano tėvai irgi religingi, bet aš pats pasirinkau, kas man labiausiai padeda. Tai – meditacijos, pozityvus mąstymas, susitaikymas, kad yra kaip yra. Kai nutariau mesti modelio darbą, nežinojau, ką man tos permainos atneš – visišką nokdauną ar sėkmę. Bet tikėjau, kad mano pozityvumo modelis veikia, kad esame stebimi iš viršaus. Jei visiems linki gero, tai ir pats pritrauki gerus dalykus, o jei renkiesi negatyvą, tavo gyvenimas tampa apgailėtinas.
– Judu labai tinkate vienas kitam. Kaip susitikote?
– Dennis: Tai buvo Tokijuje, restorane. Turėjome bendrų draugų, jie mus pakvietė vakarieniauti. Aš atėjau ne vienas, Oksana irgi ne viena. O paskui išaiškėjo, kad gyvename beveik kaimynystėje, ir taip atsitiko, kad visi vakarais ėmėme susitikinėti išgerti taurės vyno. Buvome toli nuo savo namų, svetimame mieste, ir mums reikėjo tokio bendravimo – pakalbėti apie gyvenimą, apie šeimas. Jautėmės kaip geriausi draugai. Kai išvykome iš Tokijo, nenutraukėme ryšio, bendravome per skaipą. O Milane vėl radome vienas kitą. Tada jau linijos susikirto, prasidėjo rimti santykiai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Svajonė ir Paulius Stanikai: nepavargstantys vienas nuo kito
Mums labai pasisekė, kad abu esame modeliai. Jis žino, ką aš veikiu, aš žinau – ką jis. Nereikia teisintis, aiškintis, atsakinėti į klausimą: „Kada grįši?“, nes aš nežinau – kada.
– Oksana: Jis ir dabar – geriausias mano draugas. Dennis – labai geras, patikimas, sąžiningas, protingas. O svarbiausia – visada linksmas. Nesu girdėjusi, kad jis skųstųsi. Net kai situacija išties bloga, jis joje aptinka ką nors gera. Aš žiūriu į jį akis išvertusi: „Kaip tau tai pavyksta?“ Mano mama sakydavo: „Kai laime dalijiesi, tai – dviguba laimė. O kai dalijiesi skausmu, jo lieka tik pusė.“ Dabar suprantu, kad taip ir yra... Be to, mums labai pasisekė, kad abu esame modeliai. Jis žino, ką aš veikiu, aš žinau – ką jis. Nereikia teisintis, aiškintis, atsakinėti į klausimą: „Kada grįši?“, nes aš nežinau – kada. Kitas pasišiauštų: „Kaip tu gali nežinoti?!“ Kartais žmonėms išvis sunku paaiškinti, ką veiki. „Tu pozuoji fotografijoms?“ – „Ne, aš darau viską! E-commerce (elektroninę reklamą), kitas reklamas, reklamos kampanijas, katalogus, žurnalų fotosesijas, šou, prezentacijas...“
