„Žmogui reikia žmogaus“ – „Sidabrinės linijos“ informacinė kampanija, kviečianti savanorius ieškoti naujų pašnekovų, padėti jiems žengti pirmuosius žingsnius „Sidabrinėje linijoje“. Straipsnių cikle, kuris tęsis visą gruodį, supažindinsime jus su savanoriais bei jų istorijomis.
Kaip užsimezgė Jovitos ir Romos telefoninė draugystė
Štai jau 9 mėnesiai, kai „Sidabrinėje linijoje“ užsimezgusi savanorės Jovitos draugystė su ponia Roma iš Alytaus. Moterys bendrauja kiekvieną šeštadienį, abi laukia tų pokalbių, kaip aptarimo apie praėjusią savaitę, kas nuveikta, kas išgyventa.
„Mano pašnekovė Roma labai didžiuojasi savo šeima, o tai ir mamytė, dvi dukros, ir sūnus su šeimomis, kurie gyvena atskirai savo gyvenimus, o kur dar kasdienybę džiuginantys guvūs keturi anūkai bei ...šunelis“, – savo šeštadieninių pokalbių draugę pristato Jovita.
Romos istorija netipinė „Sidabrinės linijoje“ – pašnekovė dar tik įpusėjo šeštą dešimtį. Liga atėmė galimybę judėti, bet net ji nepavaldi atimti moters optimizmo ir noro bendrauti bei džiaugtis kasdienybės akimirkomis.
Jovita pasakoja, kad jos pašnekovė sportuoja namuose pagal specialias programas, kirpėjas ateina, kad ūpą pakeltų. Paklausta, kodėl ieškojo bendravimo per „Sidabrinę liniją“, Roma sako, kad ją užsiregistruoti pokalbiams paskatino vaikai. Ji mėgstanti bendrauti, tai vis skambindavo vaikams, anūkams, o šie, išgirdę apie tokią galimybę – rasti pokalbių draugą – ir pasiūlė užmegzti telefonine draugystę.
Jai nerūpėjo pašnekovo amžius
Savanorė Jovita, pristatydama pašnekovę, sako mananti, kad greičiausiai taip jau nutinka, jog draugus renkamės pagal savybes, kurių patys stokojame.
„Kai pildžiau „Sidabrinės linijos“ savanorystės anketą, parašiau, kad man nesvarbu pašnekovo amžius, nesvarbu, ar man paskirtas pašnekovas bus vyras ar moteris.
Pirmas skambutis buvo kovo 17 dieną, labai gerai atsimenu. Iš pradžių, žinoma, nustebau, kad mes beveik vienmetės, bet dabar džiaugiuosi. Atsiranda ir moteriškų pokalbių temų“, – draugystės pradžią prisimena Jovita.
Moteris galėjo pagelbėti ir sunkiu gyvenimo laikotarpiu, kuomet Romai turėjo asmeninių problemų. Jovita dirbusi teisme, tad galėjo patarti ir profesiniais klausimais.
Jovita sugeba klausytis
Jovitos pašnekovė, anūkės pamokyta, žaidžia kompiuterinius žaidimus, mėgsta spręsti kryžiažodžius, mėgsta žiūrėti TV laidas, tad kartais susitarusios pašnekovės pasižiūri tą pačia laidą, kad kito pokalbio metu galėtų aptarti, ką mačiusios, pasidalinti įspūdžiais. Pakalba ir apie receptus, maisto gamybą. Roma papasakoja apie neįgaliųjų draugijos renginius, kuriuose dalyvauja.
„Aš ir pati mėgstanti bendrauti, bet suprantu, kad jai labiau reikia išsikalbėti. Ji kalbėdama padrąsina ir save, ir mane. Optimizmo iš jos pasisemiu klausydama, netgi mokausi būti energingesnė, tikėti, kad viskas bus gerai“, – pokalbį užbaigia Jovita.
