Kovo 21-ąją pasaulis mini Dauno sindromo dieną – dieną, kuri kviečia ne tik atkreipti dėmesį į žmonių su Dauno sindromu gyvenimus, bet ir primena apie svarbiausias vertybes: priėmimą, draugystę ir lygybę. Viena iš vietų, kur šios vertybės tampa kasdienybe, yra Kauno „Arkos“ bendruomenė. Čia žmonės su intelekto negalia ne tik randa namus, bet ir patiria tikrą bendrystę bei prasmingą kasdienybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kauno „Arka“ – tai bendruomenė, kuri jau keturiolika metų keičia žmonių su intelekto negalia gyvenimus. Čia kiekvienas narys – svarbus, o žmonės su intelekto negalia vadinami „bičiuliais“. Tai vieta, kurioje skatinamas savarankiškumas, ugdomi gebėjimai ir kuriami tikri santykiai.
Ne „globojami“, o bendruomenės nariai
Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai apie žmones su intelekto negalia. Vis dar pasitaiko nuomonių, kad jų vieta namuose, geriausia šalia artimųjų, kurių globoje saugiau. Tačiau šiandien tokie įsitikinimai po truputi keičiasi. Tam turi įtakos ne tik socialinės kampanijos, bet pačių žmonių su intelekto negalia veiksmai ir juos supančių žmonių, bendruomenių pastangos ir tikėjimas, kad jie gali galėti.
„Pirmiausia reikia susitaikyti su tuo, kad vaikas yra kitoks. Taip, tai yra kelias. Sau turi priminti, kad jis vis daugiau nori galėti, jisai turi aukštą savivertę, jis eina ir nebijo ir yra atviras“, – dalinasi savo įžvalgomis ir patirtimi „Arkos“ bendruomenės narės Sibilės ir „Kaip gera galėti galėti“ herojės mama Elada.
Tam, kad žmonės su intelekto negalia galėtų taip augti, reikia aplinkos, kuri palaiko. Būtent tokią aplinką sukuria Kauno Arkos bendruomenė. Čia gaminami ne tik keramikos dirbiniai, gardūs pietūs, ne tik atliepiami baziniai poreikiai, bet kuriamas savarankiškesnis gyvenimas, kuriame kiekvienas jaučiasi oriai.
Pati didžiausia stiprybė – paprastume
Žmonės su intelekto negalia dažnai vadinami jautriais, atvirais ir besąlygiškai mylinčiais. Jų gebėjimas džiaugtis akimirka ir gyventi be išankstinių lūkesčių yra tikra dovana.
„Jie emocinius ryšius užmezga nebūtinai su savo artimaisiais, prisiriša prie žmonių, bet lengvai ir paleidžia juos, tai nėra problema. Jie nėra egocentriški, ne taip prisiriša. Tavęs nėra – jie prisiriša prie kitų,“ – pasakoja Elada.
„Bičiuliai mane išmokė paprastumo. Visa gyvenimo esybė slypi paprastume. Net sudėtingi dalykai atsispindi paprastuose dalykuose. Bičiuliams nereikia analizuoti – jie tiesiog gyvena ir tuo džiaugiasi,“ – dalijasi bendruomenės asistentas Tadas.
Gyvenimas, griaunantis stereotipus
Arkos bendruomenėje gyvenimas gali pasirodyti paprastas: rytai prasideda nuo bendros maldos, kartu ruošiami pietūs, vyksta kūrybinės dirbtuvės, tvarkomasi, planuojami renginiai ir lyderystės dienos, kurias organizuoti imasi bičiuliai. Tačiau būtent tokia kasdienybė liudija apie neįkainojamą vertybę: bendrystę, pagarbą ir nuoširdumą, kurie ir keičia bičiulių gyvenimus.
„Mes visi esame lygūs“, – drąsiai teigia Mantas. Ir galbūt iš tiesų tam, kad tai suprastume, tereikia drąsos pakeisti savo požiūrį ir priimti žmones su Dauno sindromu bei kitomis negaliomis ne kaip išimtį, o kaip lygiaverčius narius, kurių savybės praturtina visuomenę.
Elados interviu – iš socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“, kurią inicijavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
