Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 27d. 19:00

Psichologas P.Rakštikas: „mindfulness“ praktika leidžia prisiliesti prie tikrumo kasdienybėje

Paulius Rakštikas
Tomo Larionovo nuotr. / Paulius Rakštikas

Psichologas Paulius Rakštikas, prieš trejus metus pradėjęs vesti dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) praktikas, teigia, jog šis metodas jam padėjo išmokti pastebėti „staigmenas“, vykstančias kasdieniame gyvenime. Neseniai išleistoje savo knygoje „Staigmena gyventi“ jis kviečia per dėmesingą įsisąmoninimą mokytis patirti tylą.

Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusį knygos pristatymą Paulius Rakštikas pradėjo pakvietęs auditoriją pabūti tyloje.

„Kai manęs klausia, apie ką ši knyga, ji yra apie tai“, – praėjus kelioms minutėms tylos praktikos, paaiškino autorius.

Susiejo su patirtimi vaikystėje

P.Rakštikas prisiminė, jog dar būdamas vaiku per televiziją pamatė renginį, kuriame buvo skiriamas laikas minutei tylos. Tačiau, anot jo, tyla truko tik akimirką; nusistebėjęs jis paklausė mamos, kodėl taip trumpai, ir išgirdo atsakymą, jog tai – tik simbolis.

„Ir išties pagalvoju, jog daug tos imitacijos yra mūsų kasdienybėje: bendraujant, dirbant, žiūrint į akis. O kaip gyventi tą gyvenimą, kad jis netaptų tiktai simboliu, imitacija?

Manau, kad dėmesingas įsisąmoninimas, kurį aprašiau knygoje, bent kažkiek leidžia prisiliesti prie to tikrumo kasdienybėje“, – kalbėjo psichologas.

Pakeitė kryptį

Jis pasakojo dėmesingą įsisąmoninimą atradęs tuomet, kai suprato, kad anksčiau beveik universaliu laikytas mąstymo būdas pradėjo netikti.

„Visuomet save identifikavau kaip tokį užkietėjusį optimistą. Studijuodamas daug domėjausi pozityviąja psichologija ir būtent ta kryptis, požiūris, kad ambicingumas, optimizmas leidžia visko pasiekti – kokius penkerius metus man atrodė kaip atsakymas į daugelį dalykų, – aiškino P.Rakštikas. – Bet einant metams ir susiduriant su gyvenimu, stebint save, kitus, supratau, kad tie modeliai nėra universalūs, ne visada veikia.

Ir būtent sąmoningumas, dėmesingas įsisąmoninimas man pasirodė kaip gilesnis, aiškesnis būdas, kuris išties vėliau ir veda į optimizmą.“

TAIP PAT SKAITYKITE: Išbandyta: „mindfulness“ – žvaigždžių pamėgta praktika, padedanti pamiršti stresą, antsvorį ir rūkymą

Metodas nesiremia religija

Knygos pristatyme dalyvavęs Rytis Juozapavičius, kuris daugiau nei dešimt metų gilinasi į zen tradiciją, papildė, jog žmonės išties neretai nepatogiai jaučiasi tyloje, nors intuityviai jaučia, kad tai yra kažkas labai įdomaus. Tad, jo teigimu, dėmesingas įsąmoninimas yra puikus būdas prie to prisiliesti.

Tomo Larionovo nuotr./Paulius Rakštikas (kairėje) ir Rytis Juozapavičius
Tomo Larionovo nuotr./Paulius Rakštikas (kairėje) ir Rytis Juozapavičius

Jis taip pat nurodė, jog nors šio metodo „patriarchas“ Jonas Kabatas-Zinnas praktikovosi zen mokykloje, jo sukurta meditacijos metodika nesiremia religija, – būtent todėl dėmesingas įsisąmoninimas neturi griežtų taisyklių, apribojimų bei yra tarsi įrankis žmonėms per lengvumą palytėti esmę.

„Ir tai, kad tiek daug žmonių pasaulyje per šią praktiką atranda tą tylą, jos gydančią galią, rodo, kad tai yra nuostabi idėja“, – teigė R.Juozapavičius.

Gelbsti patiriantiems sunkumų

Tuo tarpu prie diskusijos prisijungusi psichologė Aušra Mockuvienė pasakojo, jog tiek moksliniai tyrimai, tiek praktika rodo, kad dėmesingas įsisąmonimas veikia ir psichikos sutrikimų atvejais, taip pat susiduriant su sunkiais išgyvenimais.

„Visų pirma, ši praktika moko išbūti su savo jausmais. Tai puikus įrankis, kuris padeda išlipti iš nuolatinio dalykų permąstymo, įkyrių, pasikartojančių minčių; leidžia sugrįžti į savo kūną, pojūčių ir minčių stebėjimą, užuot juos vertinus ir fiksavus.

Jei tiesiog išmokstu išbūti su nerimu, liūdesiu ar bet kokiu kitu patyrimu, o ne įsikibti į jį, leidžiu natūraliai jausmams tekėti, „nepaskęsti“ juose“, – aiškino A.Mockuvienė.

Tomo Larionovo nuotr./Aušra Mockuvienė
Tomo Larionovo nuotr./Aušra Mockuvienė

Galimybė tiesiog džiaugtis akimirka

Visgi P.Rakštikas patikino, jog dėmesingas įsisąmonimas reikalauja darbo su savimi, tam, kad susiformuotų gebėjimo „išbūti“ įgūdžiai, tad ir to rezultatai gali būti pastebimi tik po kurio laiko.

Kita vertus, anot jo, nereikėtų koncentruotis tik į siekius, neva „po kiek laiko atsidursiu ten ir ten“.

Dėmesingo įsisąmoninimo praktika leidžia pastebėti dalykus, kurių anksčiau galbūt neužfiksuodavau, – sako P.Rakštikas.

Kaip teigė P.Rakštikas, vien sugrįžmas į šį momentą, apsidairymas, kur esame, kas mus supa, suvokimas, kaip jaučiamės, supratimas, kad esame gyvi, pastebėjimas, jog kvėpuojame – jau yra tam tikra dėmesingo įsisąmoninimo praktika, kuri gali leisti pasidžiaugti šia akimirka.

Anot jo, tokia meditacija gali vykti įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, valgant ar vairuojant mašiną, tačiau svarbu skirti laiko ir formaliai praktikai, kad išmoktume sąmoningai pastebėti dabartį kasdienėmis aplinkybėmis.

Tomo Larionovo nuotr./P.Rakštiko knyga
Tomo Larionovo nuotr./P.Rakštiko knyga

Suteikia daugiau prasmingumo

Renginio pabaigoje knygos autorius išskyrė, jog praktikuodamas dėmesingą įsisąmoninimą jis pradėjo atpažinti sinchroniškumą – prasmingus sutapimus, nutikimus, įvykstančius gyvenime.

„Praeitą lapkritį su žmona išvykome prie Kuršių marių. Atsikėlęs ryte atsisėdau prieš langą pamedituoti. Ir kai jau maždaug pusvalandį stebėjau tą vaizdą, pamačiau krintančias snaiges. Ir suvokiau, kad niekada gyvenime nebuvau pastebėjęs tos žiemos pradžios. Tai buvo pats pirmas sniegas, kuris pasirodė tą sezoną, – dalijosi P.Rakštikas.

– Taigi dėmesingo įsisąmoninimo praktika leidžia pastebėti dalykus, kurių anksčiau galbūt neužfiksuodavau; imi pamatyti iš lėto besikeičiančius procesus, tai, kaip jie vyksta. Man tai yra staigmena.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką