Reaguodamas į kylančius iššūkius, centras jau antrus metus įgyvedina Vilniaus miesto savivaldybės finansuotą visuomenės sveikatos programą, skirtą romų tėvų komptenecijų didinimui ir palaikymui, kurie augina autizmo spektre esančius ar kitų raidos ypatumų turinčius vaikus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Individualius ir grupinius užsiėmimus tėvams veda terapeutė Agnieška Novoslavska. Pasak jos, kokybiškas ir į pagalbą orientuotas procesas neįmanomas be aktyvaus šeimos įsitraukimo.
„Darbas su vaikais neatsiejamas nuo darbo su tėvais – juk jie yra pirmieji, kurie išgirsta diagnozę, priima pokyčius, mokosi ir kasdien lydi savo vaiką. Būtent noras padėti tėvams, suteikti jiems aiškumo ir palaikymo paskatino pasirinkti šią veiklos kryptį“, - sako pašnekovė.
Ilgametė darbo patirtis rodo, kad dažniausiai tėvai išgyvena visas priėmimo stadijas – iš pradžių bando neigti, negali patikėti diagnoze, bando aiškintis, kaip yra iš tikrųjų. Tada kyla pyktis, lydimas klausimų: „Kodėl mums? Kodėl mano vaikui?“ Vėliau vyksta derybos su esama situacija ir galiausiai – susitaikymas. Kiekviena šeima šiuos etapus išgyvena savaip, skirtingu metu ir skirtingu tempu, tačiau daugelis patiria panašius jausmus ir būsenas – pasimetimą, nežinomybę ir bejėgiškumą.
„Mano tikslas – būti šalia, padėti išgirsti save, suprasti kylančias emocijas ir atrasti, ką galima padaryti čia ir dabar“, – sako specialistė.
Ryšio ir saugios erdvės kūrimas
Romų šeimas konsultuojanti Agnieška pastebi, kad pasitikėjimas ir bendrystė auga palaipsniui: „Iš pradžių šeimos bendrauja gana atsargiai, tačiau kai pajunta saugumą ir geranoriškumą, noriai kalba, domisi, ieško sprendimų.“
Vyksta tiek grupinės, tiek individualios konsultacijos. Didesnė romų bendruomenės dalis mieliau renkasi individualias konsultacijas, kuriose jaučiasi saugiau ir drąsiau dalinasi savo patiriamais iššūkiais.
Užsiėmimai su tėvais grindžiami konfidencialumu, pagarba ir priėmimu. Konsultacijose nėra kritikos ar vertinimų – tik saugi erdvė kalbėtis. Tėvai dažnai nori daugiau sužinoti apie vaiko diagnozę, bendravimo būdus, tinkamas reakcijas į sudėtingas situacijas. Daugelis ateina su konkrečiais pavyzdžiais iš kasdienybės, o specialistė padeda ieškoti tinkamiausių sprendimų.
Pasak jos, švietimas ir edukacija yra svarbi konsultacijų dalis, nes žinios apie diagnozę ir galimus problemų sprendimo būdus tėvams suteikia daugiau pasitikėjimo ir ramybės.
Matomi pokyčiai ir žinutė tėvams
Specialistė džiaugiasi pastebimais tėvų pokyčiais – jie noriai dalyvauja konsultacijose, nepraleidžia susitikimų, dalijasi pasiekimais. Dažnai sugrįžta pasakodami, kad pagerėjo santykiai su vaikais, o patys išmoko įvardyti ir priimti savo jausmus. Vidiniai tėvų pokyčiai dažnai atsispindi ir išoriniuose šeimos kasdienybės pokyčiuose, kuriuose atsiranda daugiau supratimo, pakantumo, palaikymo, stiprybės ir pasitikėjimo vieni kitais.
Apibendrindama savo patirtį, specialistė pabrėžia: tiek neurotipiniai, tiek autizmo spektre esantys vaikai nori to paties – būti mylimi, suprasti ir priimti.
„Nei vienas tėvų, auginančių ypatingą vaiką, nėra vienišas ir vienintelis, atsidūrę tokioje situacijoje. Svarbu išdrįsti ieškoti pagalbos ir kreiptis į specialistus. Pagalba egzistuoja, ją galima ir reikia priimti“, – sako ji.
Tėvystė, pasak specialistės, yra pilna iššūkių ir sunkumų, tačiau kartu – kupina grožio. Svarbu pastebėti mažus pasiekimus ir išmokti jais džiaugtis.
