2026-09-12 15:02

Šaudymo varžybose prizines vietas laimintis Ramūnas: „Jei grįžčiau be medalio, žmonai kiltų įtarimas, kur buvau“

Jurgita Lieponė
Iki šaudymo varžybų pradžios – keturiasdešimt minučių. Ramūnas Sventickas sėdi automobilyje ir supranta, kad jam varžybos gali baigtis dar neprasidėjusios: ne todėl, kad nepasiruošė, nes šaudymo techniką puikiai įvaldęs ilgų ir varginančių treniruočių dėka. Problema kita: viešbutyje liko diržas, ant kurio tvirtinamas ginklo dėklas. Be jo į šaudymo sektorių eiti nėra ko, o pavėlavimas reiškia nulį kiekvienoje praleistoje rungtyje.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
google Sekite 15min Google
Ramūnas Sventickas
Ramūnas Sventickas / Asmeninio archyvo nuotr.

„Į viešbutį mane vežė bičiulio žmona. Navigacija rodė, kad į varžybas vėluosime tris minutes, tačiau spėjome laiku“, – prisimena jis. Ne tik spėjo, bet trūko nedaug, kad taptų nugalėtoju.

Istorijos iš praktinio šaudymo varžybų 61-erių Ramūno gyvenime nėra retenybė, jis – IPSC Europos vicečempionas.

Ši sporto šaka buvusio pareigūno gyvenime atsirado ne išėjus į pensiją ir kai reikėjo susirasti naują užsiėmimą. Priešingai – ginklas jį lydi nuo to laiko, kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę.

Sportas atvedė į tarnybą

Ramūnas gimė ir užaugo Kaune, čia baigė mokyklą. Sportas jam buvo svarbus nuo pat vaikystės, todėl įstojo į tuometinį Kūno kultūros institutą, pasirinko kūno kultūros dėstytojo specialybę. Viena iš sporto šakų, kuri jį labiausiai domino – karate – tuo metu Lietuvoje buvo draudžiama.

„Karate pradėjau užsiiminėti aštuntoje klasėje. Po kelerių metų ši sporto šaka Lietuvoje uždrausta. Kodėl sovietų valdžia nusprendė, kad negalima užsiimti kovos menais, sunku pasakyti. Gal manė, kad pavojinga visuomenei“, – kalbėjo sportininkas.

Tarp studijų dar teko atlikti karinę tarnybą sovietų armijoje, vėliau prasidėjo profesinė karjera. Šis laikotarpis sutapo su metais prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, o vėliau – ir su pačiais 1991-ųjų įvykiais. Taip gyvenimo aplinkybės, sportas ir istorinis Lietuvos virsmas netikėtai susijungė į vieną kelią – tą, kuris R.Sventicką atvedė į Aukščiausiosios Tarybos apsaugą.

„Kadangi daug sportavau, treneris pasiūlė: gal nori eiti valdžios pasaugoti? Tada pagalvojau: o kam saugoti valdžią, nuo ko ją saugoti?“ – šiandien prisimena pašnekovas.

Tačiau kruvini 1991-ųjų metų pradžios įvykiai pakeitė požiūrį. Būtent tais metais Ramūnas pradėjo dirbti Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriuje. Vėliau ši struktūra buvo pertvarkyta į Vadovybės apsaugos departamentą, o šiandien žinoma kaip Vadovybės apsaugos tarnyba. Joje vyras praleido 25 metus.

Saugojo V.Landsbergį

1991-ųjų pradžioje į Aukščiausiosios Tarybos apsaugą atėjęs R.Sventickas pateko į visiškai kitokią aplinką.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.