Seni draugai: kodėl dvejojame atnaujinti ryšį ir ar verta rizikuoti?

Daugelis mūsų didžiąją savo suaugusių gyvenimo dalį būname pasinėrę į kasdienybę: daug dirbame, siekiame karjeros, rūpinamės šeima ir planuojame ateitį. O apie praeitį galvoti neturi nei laiko, nei noro.

Viskas pasikeičia pradėjus amžėti. Įžengus į šeštojo dešimtmečio pabaigą ir septintąjį gyvenimo dešimtmetį, gyvenimo tempas ima lėtėti, ir ne vienas pradeda svarstyti, kas nutiko žmonėms, kuriuos pažinojome jaunystėje.

Kai kuriuos susirasti padeda socialiniai tinklai – jie suteikė greitą ir patogų būdą vėl užmegzti ryšį su žmonėmis iš ankstesnio gyvenimo.

Būtent taip elgėsi buvęs Noksvilio koledžo profesorius dr. Fankas McAndrew, pasidalinęs savo patirtimi Psychology Today.

„Dažniausiai toks ryšio atkūrimas būdavo malonus ir tikrai vertas pastangų – taip jaučiausi ne tik aš, bet ir kiti žmonės, pasakoję man apie panašią savo patirtį. Pavyzdžiui, mano žmona neseniai vėl susisiekė su geriausia savo vaikystės drauge, o jų atgimusi draugystė abiem tapo džiugia ir daug pasitenkinimo teikiančia patirtimi.

Vis dėlto mane šiek tiek nustebino dvejonės, kurias kartais jaučiu prieš susisiekdamas su senais draugais. Kiti žmonės, kalbantis šia tema, taip pat yra pasakoję jaučiantys panašų prieštaringumą.

Sprendžiant, ar vis dėlto atgaivinti senus santykius, gali būti naudinga pagalvoti, kodėl norite vėl užmegzti ryšį“, – svarstė jis, pasidalinęs ir savo atradimais bei įžvalgomis.

Shutterstock nuotr./Skambutis

Motyvai atgaivinti senas draugystes

Noras susisiekti su senais draugais gali kilti dėl įvairių tarpusavyje susipynusių priežasčių:

1. Kartais norą atkurti ryšį sužadina paprasčiausias smalsumas – norime sužinoti, kas nutiko žmogui, kuris kadaise mums buvo labai svarbus ir kuriam jautėme nuoširdžią šilumą. Nuoširdžiai tikimės, kad jis yra laimingas ir kad gyvenime jam sekėsi.
2. Noras vėl susisiekti gali būti ir subtiliai užmaskuotas būdas užmegzti ryšį su jaunesniąja savo paties versija. Senstant nebesame tokie patrauklūs, sportiški, grakštūs ar greitos minties, kokie buvome anksčiau. Priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių, mus gali supti žmonės, kurie pažįsta mus tik kaip vidutinio ar net vyresnio amžiaus asmenis. Todėl draugai iš praeities gali padėti mums vėl pajusti ryšį su tuo jaunu žmogumi, kuriuo kadaise buvome – tiek gerąja, tiek blogąja prasme. Prisiminimai su žmonėmis, pažinojusiais mus anuomet, gali atgaivinti ir pagražinti prisiminimus apie įdomesnius, viltingesnius laikus. Bent trumpam tokie ryšiai gali suteikti energijos abiem pusėms.
3. Psichologas Erikas Eriksonas teigė, kad žmogus per savo gyvenimą pereina aštuonis raidos etapus. Kiekviename jų žmogus susiduria su tam tikra psichologine krize arba konfliktu, kurį turi išspręsti, kad galėtų sveikai pereiti į kitą gyvenimo etapą. Vyresniame amžiuje (Eriksono teorijoje – nuo 65 metų) žmogui tenka susidurti su tuo, ką Eriksonas vadino integralumo ir nevilties priešprieša.

Pasak dr. F.McAndrew, šiame etape apmąstome savo gyvenimą ir vertiname, kaip mums sekėsi.

Ar jaučiame pasiekimo, pilnatvės, išminties ir ramybės jausmą? O gal jaučiame apgailestavimą, nusivylimą savimi ir grimztame į neviltį? Ar atrodo, kad iššvaistėme gyvenimą, nes nepasiekėme nieko prasmingo? Ar ne kartą nuvylėme kitus žmones – sutuoktinius, vaikus, draugus ar tėvus?

„Vėl užmegztas ryšys su buvusiais bendraklasiais ir vaikystės draugais gali padėti mums atsakyti į šiuos klausimus. Juk jie yra tokio pat amžiaus kaip mes ir savo gyvenimo kelią pradėjo panašiomis aplinkybėmis. Todėl jie tampa savotišku atskaitos tašku, padedančiu įvertinti mūsų pačių gyvenimo trajektoriją. Lygindami savo gyvenimo aplinkybes, profesinius pasiekimus ir laimės lygį su senų draugų gyvenimu, galime aiškiau suprasti, kur šiandien esame patys.

Šie skirtingi motyvai atkurti ryšį su senais draugais vienas kitam neprieštarauja. Dažniausiai tam tikru mastu veikia visi trys“, – sako jis.

Shutterstock nuotr./Draugystė, bendruomenė

Ar senų draugysčių atgaivinimas kelia rizikų?

Prieš susisiekiant su senais draugais verta kai ką apsvarstyti. Jeigu prieš daugelį metų jūsų keliai išsiskyrė nemaloniomis aplinkybėmis, susitikimas gali turėti dvejopų pasekmių. Viena vertus, jis suteikia galimybę atsiprašyti ir ištaisyti santykius. Kita vertus, senų žaizdų atvėrimas ir grįžimas prie skaudžių įvykių yra rizikingas – galiausiai ir jūs, ir buvęs draugas galite pasijusti blogiau, nei būtumėte jautęsi, jei susitikimas apskritai nebūtų įvykęs.

Net jei sena draugystė nutrūko visiškai natūraliai ir be jokių konfliktų, ryšio atkūrimas vis tiek kelia tam tikrą riziką. Jūs ir jūsų seni draugai šiandien galite būti visiškai kitokie žmonės nei anuomet, o dalykai, kurie jaunystėje atrodė nesvarbūs, dabar gali būti labai reikšmingi.

Pavyzdžiui, kadaise labai artimas bei panašiai mąstęs draugas šiandien gali būti atsidūręs priešingoje politinių ir kultūrinių konfliktų pusėje nei esate jūs.

Atsargiai reikėtų elgtis ir bandant atkurti ryšį su draugu, apie kurį žinote, kad jo gyvenime buvo sunkių laikotarpių, ypač jei jūsų pačių gyvenimas – bent jau žvelgiant iš šalies – atrodo buvęs labai laimingas ir sėkmingas.

„Net jei jūsų ketinimai nuoširdūs ir geri, nepakankamai jautriai užmezgus kontaktą senam draugui gali pasirodyti, kad jūsų iniciatyvoje slypi pasipuikavimas arba gailestis“, – perspėja dr. F.McAndrew.

Parengta pagal Psychology Today