Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Su neįgaliaisiais dirbantis Dovydas: „Noriu kuo daugiau savo laiko skirti jiems“

Iš Radviliškio kilęs 22 metų vaikinas Dovydas Nagumanovas prieš dvejus metus atvyko į Vilnių. Netoli sostinės įsikūrusioje „Betzatos bendruomenėje“ save atradęs jaunuolis teigia, kad darbas su neįgaliaisiais yra labai įdomus, o žmonės su negalia – ypatingi.
D.Nagumanovas „Betzatos bendruomenėje“
D.Nagumanovas „Betzatos bendruomenėje“ / Asmeninio archyvo nuotr.

Dovydas labai mėgsta muzikuoti. Anot jo, muzika padeda tobulėti ir atsipalaiduoti ne tik jam, bet ir neįgaliesiems, kuriuos jaunuolis vadina bičiuliais. „Dainuoju ir bičiuliams. Tai jiems yra naudinga, tą pastebiu ne tik aš, bet ir aplinkiniai“, – teigia jaunuolis.

Niekada nebendravau su neįgaliaisiais ir nebūčiau pagalvojęs, kad bendrausiu.

Radviliškyje augęs vaikinas teigia, jog gimtinėje patyrė daug sunkumų ir įvairių išbandymų, todėl visada norėjo išvykti į Vilnių, ar kitą didesnį miestą ir ten ieškoti savęs. Apie darbą su neįgaliaisiais anksčiau jis negalvojo – tai atsitiktinumas: „Anksčiau neturėjau nieko bendro su šia sritimi, niekada nebendravau su neįgaliaisiais ir nebūčiau pagalvojęs, kad bendrausiu.” Dabar Dovydas džiaugiasi, kad gali prisidėti prie neįgaliųjų lavinimo ir nori kuo daugiau savo laiko skirti jiems.

„Betzatos bendruomenė” – namai, skirti vidutinę ar sunkią proto negalią turintiems suaugusiems asmenims, įsikūrę netoli Vilniaus. Būtent čia Dovydas teigia atradęs save; nors tai ir įvyko neplanuotai, prireikė nedaug laiko, kad jaunuolis pamiltų čia gyvenančius neįgaliuosius ir kolegas.

„Mama, radusi „Betzatos bendruomenės“ skelbimą internete, pranešė man, kad ieškomas asistentas darbui su neįgaliaisiais. Tada net nežinojau, kas yra Betzata. Maniau, kad toks darbas – ne man. Man patiko tik tai, kad siūlomas asistento darbas būtų netoli Vilniaus, mat nuo vaikystės norėjau čia gyventi. Visą naktį svarstęs mamos pasiūlymą, kitą dieną jau buvau ten!“ – prisiminimais dalijasi Dovydas.

D.Nagumanovas „Betzatos bendruomenėje“
D.Nagumanovas „Betzatos bendruomenėje“

Pirmasis D.Nagumanovo įspūdis, atvykus į naująją darbo vietą, buvo neigiamas: „Įžengęs į Betzatos teritoriją, pirmiausia pamačiau į kiemą išbėgusią neįgaliąją Linutę. Pirmas mano įspūdis – Linutė pikta ir triukšminga. Man buvo baisu. Pradėjau galvoti, kad reikėtų tiesiog apsisukti ir išeiti, nes nelabai suprantu, ką čia veikiu, tačiau pasilikau pamėginti.“

Po kelių savaičių Dovydas pasakoja pamilęs šią vietą, neįgaliuosius bičiulius ir kolegas. „Pradžioje man buvo baisu ir neįprasta bendrauti su neįgaliaisiais. Bendruomenėje buvo tokių, kurie išvis nekalba, o kai kurių kalbos nesuprasdavau. Linkčiodavau galvą nieko nesuprasdamas. Tačiau dabar juos puikiai pažįstu ir suprantu“, – patirtimi dalijasi Dovydas.

Po pusės metų gyvenimo „Betzatos bendruomenėje“ Dovydas įsidarbino Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokykloje. Čia jaunuolis sutiko ne tik suaugusiųjų su negalia, bet ir mažų vaikų, turinčių protinių ar fizinių sutrikimų: „Vilniaus „Viltyje“ buvo nejauku, kai epilepsijos priepuolius teko matyti iš labai arti. Laikui bėgant išmokau ramiai reaguoti į kritines situacijas.“

Kartais pykstu ant savęs už tai, kad nemoku džiaugtis tuo, ką turiu. Džiaugtis smulkmenomis mokausi iš neįgaliųjų ir už tai jiems esu dėkingas.

Jaunuolis teigia, jog labai nori kuo daugiau savo energijos ir dėmesio skirti neįgaliesiems: „Jie neturi to, ką turime mes, tačiau jie moka džiaugtis paprastais dalykais. Net gavęs popieriaus lapą ir pieštuką neįgalus vaikas tuo džiaugiasi ir domisi!

Dažnai nepagalvojame apie, tarkime, paralyžiuotus žmones. Kartais pykstu ant savęs už tai, kad nemoku džiaugtis tuo, ką turiu. Džiaugtis smulkmenomis mokausi iš neįgaliųjų ir už tai jiems esu dėkingas.

Dovydas mano, kad dirbant su neįgaliaisiais – labai svarbu būti rūpestingu: „Jie nori apkabinimų, užuojautos, supratimo ir žmogiškos šilumos. Šių dalykų, žinoma, išmokstama, tačiau labai svarbu nusiteikti, kad negalima atsakyti „ne“ nei į vieną prašymą apsikabinti ar išklausyti.“

Ne paslaptis, kad šeimoje gimus neįgaliam vaikui, nuotaikos būna slogios. Visi, norintys susilaukti vaiko, visada tikisi geriausio – kad jis bus sveikas ir stiprus. Dovydas sako, kad svarbu suprasti, jog nė vienas nesirenkame savo ligų ir problemų – tai priklauso ne nuo mūsų.

Anot jo, protiškai ar fiziškai neįgalus vaikas yra sunkus išbandymas tėvams, tačiau, jo nuomone, tai yra ir dovana, mat negalią turintys vaikai – ypatingi. „Tėvams, žinoma, reikia daug stiprybės, bet labai svarbu nebijoti žmonių nuomonės ir laukiančių iššūkių. Šeimos su neįgaliais vaikais – išskirtinės ir vertos visų mūsų pagarbos“, – teigia D.Nagumanovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius