Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 23d. 09:26

Tarnybą baigusi šauktinė Darija Marija: „Verkėme visos, bet tai darėme tyliai“

Lietuvos kariuomenėje šauktinei savanorei Darijai netrūko nei emocijų, nei išbandymų
Asmeninio archyvo nuotr. / Lietuvos kariuomenėje šauktinei savanorei Darijai netrūko nei emocijų, nei išbandymų

Devynių mėnesių pasaka baigta. Paliko krūvą prisiminimų, prikrovė įspūdžių – nors vežimu vežk, suformavo... įprotį pasikloti lovą, parvedė būrį naujų draugų ir užlaikė vis dar neblėstantį susižavėjimą aplinkinių akyse. Tą nepakartojamą jausmą tapus pavyzdžiu. Na, nebūtina tapti pavyzdžiu pusei pasaulio – užtenka tapti pavyzdžiu jaunėliui, dvylikamečiui broliui Ruslanui.

Tai – pasaka, vadinama kariuomene. Tai – brolis septintokas, kuris dievagojasi vos tik užvėręs mokyklos duris, pats apsivilksiantis Lietuvos kariuomenės šauktinio savanorio uniformą. Tai – susižavėjimas aplinkinių akyse ir pagarba. Pagarba už ryžtą, kantrybę, už ištvermę šią pasaką įveikiant.

Tokie jausmai šiandien sumišę kraštietės, Beržų kaimo (Dotnuvos sen.) gyventojos Darijos Marijos Ardavičiūtės (20 m.) širdyje.

O gal geriau ją pristatyti kaip Tauragėje esančio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono 4 kuopos 2 būrio 1 skyriaus jaunesniąją eilinę?

Tiesa, pas ją liko dar ir savo darbu užtarnauta beretė. Šioji garbingai kybo matomiausioje Darijos kambario vietoje.

Ką gi, pasaka, pavadinimu kariuomenė, baigėsi. Bet jauna mergina iš Kėdainių rajono dėl to anei kiek nesijaudina. Dar ko! O kuriems galams jaudintis, jeigu ji pati puikiai supranta, kad pakeliui – begalė kitų pasakų?

O naujoji prasidėjo vos pasibaigus kariuomenei. Mat šiuo metu Darija ne kur kitur, o... su kariuomenėje sutiktu ir jos širdį užkariavusiu Laurynu autostopu maišo Senąjį žemyną ir visai netrukus pasieks Ispaniją.

Sakysite, ką gi dar sugalvos ši nutrūktgalvė? Patikėkite – ne iš kelmo spirta mergina šeimos narių ir bičiulių stebinti taip lengvai nepaliaus.

„Mama, eisiu tarnauti!“

– Darija, liepos pirmąją savaitę oficialiai užbaigei tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Sugrįžkime į spalio mėnesį, į pačią pradžią – kas, kaip ir kodėl tave pastūmėjo kariuomenėn? Juk toli gražu ne kiekviena mergina, atsiėmusi brandos atestatą, jį įsirėmina ir... patraukia į kariuomenę?

(šypteli) Ko gero, uniforma jau kurį laiką labai traukė. Svarsčiau apie darbą policijoje. Prasitariau aplinkiniams, ir visi ėmė atkalbinėti: tai kaip gi čia dabar, juk ši veikla – stipriajai lyčiai... Veikiausiai tąkart pritrūko palaikymo iš aplinkinių.

Vis dėlto buvau padavusi dokumentus studijuoti policijos veiklos Mykolo Romerio universitete. Pritrūko vieno popieriaus... Turėjau pora savaičių jį išsiųsti, bet taip ir neišsiunčiau.

Ėmiau svarstyti apie kariuomenę – o kodėl gi ne? Beje, tai nebuvo labai spontaniškas sprendimas: dar per mokslo metus vienai mokytojai užklausus, ką gi veiksiu po mokyklos baigimo, prasitariau apie mintį tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Matyt, šiai idėjai tiek ir tereikėjo – būti ištartai garsiai tam, kad išsipildytų (juokiasi).

Ką gi, policija atkrito. Susiruošiau į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-ąją rinktinę Kėdainiuose. Niekam nebesakiau, nenorėjau, kad pasikartotų policijos scenarijus... Užpildžiau dokumentus. Poskyryje bevartydama savanorių sąrašus radau trijų klasiokų vardus. Tik grįžusi papasakojau šeimynykščiams.

Norėjau tarnauti Rukloje, bet ten nebebuvo vietos. Tada širdis patraukė arčiau pajūrio – išsirinkau Klaipėdą, Dragūnus. Ten vėlgi laisvų vietų jau nebuvo likusių. Ką gi – liko Tauragė (šypteli).

– Kaip į tai reagavo tavo tėvai – Andrius ir Rima?

– Tėvai mane palaiko visada. Manau, net jeigu galvą plikai nusiskusti sugalvočiau – ir tokiu atveju palaikytų (juokiasi). Karinių filmų prisižiūrėjusi, metais jaunesnė sesuo Rimantė būgštavo. Mama ir sesuo išleido mane su ašaromis.

– Kiek apsisprendimui vilktis šauktinės savanorės uniformą turėjo meilė Lietuvai tavo širdyje, Darija?

– Esu pilietiška ir matau save tik Lietuvoje. Nežadu išvykti gyventi kitur. Mano tėvynės istorija tampa vis brangesnė ir įdomesnė. Su laiku ją jaučiu vis arčiau savęs. Tad nesumeluočiau, jeigu sakyčiau, kad meilė tėvynei taip pat užėmė nemenką šio pasirinkimo dalį (šypteli).

Dar pratinasi prie... senojo gyvenimo

– Pirmoji diena kariuomenėje, veikiausiai, neišdildomai įsirėžė į atmintį?

– O, taip (šypteli). Sulipome į autobusą Kėdainiuose. Kartu buvo ir du mano buvę klasės draugai. Nuotaika – puiki, smalsu, kas laukia... Bet po kelių valandų, jau netoli bataliono, išvydus kariuomenės ženklą, širdis pradėjo nerealiai daužytis... Dar ir dabar prisimenu tą širdies plakimą (šypteli). Apėmė nerimas. Kodėl, nežinau, bet tą akimirką norėjosi namo... Galbūt tiesiog norėjosi sugrįžti atgal į komforto zoną (šypteli). Tarnybiniai šunys patikrino, ar nieko neleistino neturim, buvom paskirstyti į kuopas, būrius. Gavome kambarius, įsikūrėme. Gavome uniformas ir instruktažą, kaip uniformą dėvėti tvarkingai... Tada – sveikatos patikrinimas, skiepai...

Vienas įdomiausių pirmųjų dienų potyrių buvo išgyvenimas manymo, kad šukuosena ar apranga gali išduoti daug ką apie žmogų. Jeigu ir gali – nebent labai nedaug. Tai puikiai pasimatė, kai visi susirinkome apsivilkę uniformomis, o vaikinai buvo apkirpti. Nebegalėjome vadovautis stereotipais, spręsti pagal šukuosenas ar aprangas, nes visi buvome vienodi! Kad pamatytum, koks žmogus išties yra, būtina daugiau su juo pabendrauti.

Uniformos visus sulygina, o kariuomenė – labai suvienija.

Tėvai mane palaiko visada. Manau, net jeigu galvą plikai nusiskusti sugalvočiau – ir tokiu atveju palaikyt.

– Kokie buvo tie devyni mėnesiai, Darija?

– Labai įvairūs. Pirmieji trys apskritai buvo fantastiški, jaučiausi savame kailyje, savose rogėse, savoje vietoje. Mąsčiau apie pasilikimą kariuomenėje. Vis dėlto esu aktyvus žmogus, kuris labai mėgsta planuoti savo laiką pats, kuris nuolat stengiasi išmėginti ką nors naujo. Ko gero, tai – dar viena iš priežasčių, kodėl ėjau į kariuomenę – išbandyti save naujame amplua. Man buvo sunku tik tai, kad mėgstu pati planuoti savo laiką, o kariuomenėje jis buvo planuojamas už mane. Iš kitos pusės – gal ir neblogai – išmokau laikytis dienotvarkės (šypteli).

Ir nors antroje tarnystės pusėje ant sparnų nebeskraidžiau, užsidegimas išliko iki paties galo.

– Paatvirauk: kaip po devynių mėnesių sekasi sugrįžti į įprastą savo gyvenimą?

(juokiasi) Pirmomis dienomis buvo sudėtinga suprasti, kas vyksta (šypteli). Labai keistas buvo pirmasis sekmadienio vakaras po karių išleidimo į atsargą ceremonijos. Regis, turėčiau seniausiai gulėti savo lovoje, batalione, ir stebėti ant spintelės bekrentančią šviesą, bet vietoje to – aš namuose!...

Guliu, klausausi Amy Winehouse, „30 Seconds to Mars“ ir „Linkin Park“ grupių dainų, apsivilkusi savo mylimiausią džemperį. Su ta pačia muzika ir tuo pačiu džemperiu pirmą dieną važiavau į Tauragę. Skirtumas tas, kad važiuoti jau niekur nebereikėjo (šypteli).

Galva sproginėjo nuo minčių. Norėjosi padėkoti kiekvienam: už palaikymą, už tikėjimą, net už burbėjimą ar netikėjimą, nes net ir tai mane vedė į priekį. Vadams ir kolegoms – už viską, ką teko išmokti ir išgyventi kartu. Šeimai, kuriai vos ne paskutinėmis savaitėmis pasakiau, kad atliksiu pareigą tėvynei. O šeima palaikė, didžiavosi savo vyriausiąja dukra ir suprato. Suprato, kai neskambinau: ne dėl to, kad nėra laiko, o dėl to, kad ilsiuosi.

Merginos verkė tyliai ir... mažiau

– Papasakok, ar buvo daug tokių dienų, kai merginos liejo ašaras?

– Verkėme visos, greičiausiai. Bet mes tai darėme tyliai, kad niekas nematytų. Kambaryje, šalia draugės. Buvome labai stipri komanda.

Verkė ir vaikinai. Tik jie verkė garsiai ir ne ašaromis – jie garsiau už merginas skųsdavosi, kaip viena ar kita jiems sudėtinga. O mes be jokių verkšlenimų paimdavom ir padarydavom viską, ką reikėjo (šypteli).

Mes dažnai buvome kantresnės už vaikinus. Man atrodo, kad vadinamoji silpnoji lytis kariuomenėje toli gražu nėra silpnoji lytis (šypteli).

Pati verkiau keletą kartų, nes esu itin emocionali. Ir iš liūdesio, ir iš laimės. Verkiau, kai šeimos nariai nepranešė man to, kad susirgo močiutė. Norėjosi žinoti, kas vyksta šeimoje, ir sudėtinga buvo suprasti, kad nuo manęs tai slepiama vien dėl to, kad būčiau apsaugota nuo nereikalingų emocijų. Paskutinį kartą verkiau, kai sugalvojau atsisveikinti su visomis merginomis... Su vis kiekvienu prisiglaudimu ašaros byrėjo labiau ir labiau.

– Kaip pati perėjusi šią gyvenimo mokyklą, kokiems žmonėms patartum ryžtis tarnybai Lietuvos kariuomenėje, arba priešingai – kokiems geriau tam nesiryžti?

– Save kariuomenėje išbandyti palinkėčiau visiems ir kiekvienam. Taip, joje reikia daug kantrybės, valios ir užsispyrimo. Devynis mėnesius leidi su tais pačiais žmonėmis. Turi apsišarvuoti kantrybe – atliekant užduotis, ypač – miške. Kaip vienas iš vadų pasakė: „Karas toks: gali laukti jo metus, o kariauti tik penkias minutes“.

Tačiau kariuomenė labai daug ko išmoko. Pirmą ir svarbiausią dalyką – nebijoti būti savimi. „Įpučia“ pasitikėjimo savimi. Aš asmeniškai tarnybos metu išmokau kalbėti garsiai ir drąsiai reikšti savo nuomonę.

Uniformos visus sulygina, o kariuomenė – labai suvienija.

Neigiamoms emocijoms – ne vieta

– Minėjai, kad kariuomenė vienija. Kaip ji vienija, Darija?

– Išmoksti kovoti ir „pastovėti“ vienas už kitą. Kaip ir kartu išgyventi bausmes, nesėkmes. Vienas už visus – visi už vieną.

Tarkime, paskutinėmis dienomis keli šauktiniai savanoriai vieni kitus juokais apipurškė putomis, o pamokyti buvome visi. „Purškėjai“ stovėjo ir stebėjo, kaip mes, visi likusieji, darome atsispaudimus. Kitas atvejis – susiginčijo du skyriaus vaikinai. Tai pamatė vadai, ir mes kurį laiką batalione turėjome visur judėti su kuprinėmis. Na, o jos, patikėkite, nėra lengvos (šypteli).

Kažkas atsikalbinėjo vadui – visas būrys vietoje laisvo laiko vakare mokėsi žygiuoti. Kažkas nepasiklojo lovos – visi nusivilkome nuo čiužinių paklodes ir rikiavomės su jomis. Vėliau paklodes padėjome į vietą, rikiavomės su pagalvėmis. Po tokių dalykų niekas nebenori nei ginčytis nei lovos nepaklotos palikti – žino, kad ne pats vienas atsakomybę prisiims, bet kentės visas būrys.

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Strasbūro atakos įtariamasis buvo stebimųjų sąraše: ką reiškia kategorija „S“?

Pasaulis kišenėje

Staiginės kaime – paaiškinimas, kodėl Berlyne yra Tauragės gatvė

Aktualu

Vladimiras Putinas supranta, kad repo muzikos neuždraus, todėl nori ją kontroliuoti

Sportas

Nelaimė Vokietijoje – po rungtynių stadione mirė Štutgarto kapitono tėvas

Gyvenimas

Dvidešimt metų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Andrejus: „Ribos yra mūsų galvose“

„Vieni vartai“: nacionalinio stadiono cirkas, A lygos gelbėjimo planas ir Čempionų lyga

Aktualu

Kaune – mūšis dėl požeminių konteinerių vietos: gyventojai iškvietė net policiją

Gyvenimas

Išgirdusi Parkinsono ligos diagnozę, moteris atrado antrą kvėpavimą: žmonės dažnai mūsų nesupranta

Gyvenimas

Vaistų neprireiks: 3 maisto produktai, kurie numalšins skausmą

Aktualu

Lietuvis narkotikų prekeivis prisidengė dviem nepilnametėm mergaitėm

Vardai

Saulius Prūsaitis surengė finalinį „39“ šou – publika jį vadina metų koncertu

Aktualu

Paulius Jurkevičius: Dovanų skonis. Turtuoliams, vidutiniokams, taupiems

Vardai

54 kilogramus numetusi R.Antonovienė nepaliauja stebinti: pakeitė šukuoseną ir pasiputlino lūpas

Mokslas.IT

Ar apsimoka pirkti naujausią telefono modelį? Atsakymas jus nustebins

Gyvenimas

Darius sukūrė filmuką ir pasipiršo kino teatre: slapta kamera užfiksavo merginos reakciją

Gazas

Dabar viskas aišku: trinktelėsite automobilio durelėmis – pildysite deklaraciją

N-18 Vardai

Argentiną drebina sekso skandalas: 16-metę „Bjauriojo ančiuko“ aktorę išprievartavo serialų žvaigždė

Kultūra

Talino kino festivalis: kelionė po savo įsimylėjimų istoriją ir gedulo anatomija

Kultūra

Reta M.Prousto knyga parduota už rekordinę 1,5 mln. eurų sumą

24sek

Rezultatyvus A.Juškevičius pralaimėjo, M.Kalnietis džiaugėsi pergale

Naujienos

Gazas

Pasiruoškite: didžiausio chaoso gatvėse laukiama tikrai ne Rugsėjo 1-ąją

Verslas

Vladimiras Putinas: Rusija pasirengusi konkuruoti su visais dujų tiekėjais

Prieš 30 metų – 1988 m. rugpjūčio 23 d. – Vilniaus Vingio parke įvyko mitingas Ribentropo-Molotovo aktui pasmerkti. Skaičiuojama, kad į mitingą susirinko per 200 tūkst. žmonių – tai buvo didžiausias mitingas Lietuvos istorijoje. Mitingą įamžinęs fotografas Vytautas Daraškevičius su 15min pasidalino savo nuotraukomis ir prisiminimais. 
Aktualu

Didžiausią mitingą Lietuvoje įamžinęs fotografas: „Sunkiausia buvo prasibrauti pro minią“

Sportas

Prieš mačą su „Sūduva“ škotų karvedys ramus: „Žinome, ko čia atvykome“

24sek

„Ryto“ naujoko portretas: žmogus, kuriam galima patikėti lemiamą metimą

Verslas

Sklypų savininkai ESO užvertė prašymais dėl kompensacijų, bet sumos gali liūdinti

Verslas

Svarstoma, ką galėtų sudominti parduodamas Europos geografinis centras

Kultūra

Šiauliai nepasikuklino: į gimtadienį sukvietė visas garsiausias žvaigždes

Aktualu

Indrė Genytė-Pikčienė: Donkichotiškos pastangos pažaboti infliaciją

Verslas

Laisvadieniai per Velykas ir Kalėdas – dar ne kompromisas, sako profsąjungų vadovė

Kultūra

Lietuvos kandidatas į „Oskaro“ nominaciją – A.Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“

Gazas

Šokiruojantys skaičiai: 100 tūkst. vilniečių kenčia nuo per didelio triukšmo

Maistas

Kriaušių vilionės: 15 nuostabių patiekalų su sultingosiomis gražuolėmis

Aktualu

Nužudymu Rukloje įtariamas jaunuolis pabėgo į Jungtinę Karalystę, bet netrukus pasidavė

Verslas

Lietuvių fondas Rygoje 50 mln. eurų į vystomus verslo centrus Rygoje

Verslas

Vietoje buvusio Panevėžio autobusų parko „Lidl“ atidaro parduotuvę

Verslas

Katedros aikštėje – galimybė išvysti „Huawei“ technologijų magiją

Aktualu

Raseinių rajone girtas vyras padegė ūkinį pastatą: sudegė malkos, 18 vištų ir dviratis

Vardai

Reali tragiška istorija apie interneto siaubūną Slendermeną keliasi į kino ekranus

Aktualu

Kauno baseine sužalota į vandens nubėgimo angą įtraukta mažametė

Vardai

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką