Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti
2023 01 14

Tarp Astos augintinių – kartu gyvenantys gaidys ir višta: vienas miega ant sofos, kita siaubingai gieda

Astos Ivaškevičiūtės namuose virte verda gyvenimas: kartu su ja gyvena šuo, trys katinai, višta ir gaidys, o lauke šmirinėja dar trys vištos, gaidys ir du žąsinai. Didelę šeimyną po savo stogu surinkusi Asta juokiasi, kad su tiek gyvūnų nuotykių tikrai netrūksta. „Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau giedančią vištą. Nuoširdžiai sakau – siaubingas garsas“, – šypsosi moteris.
Asta Ivaškevičiūtė su gyvūnais
Asta Ivaškevičiūtė su gyvūnais / Asmeninio albumo nuotr.

10 metų karjeros rinkodaros srityje siekusi Asta su laiku suprato, kad tokia veikla skirta ne jai. Ieškodama prasmingo darbo, moteris išėjo į niekur vildamasi rasti tai, kuo užsiimti tikrai patiktų.

„Tuo metu buvau labai patikėjusi moteriškumo idėja – nuoširdžiai tikėjau, kad visos mano bėdos kilo dėl to, jog esu nemoteriška. Dėl to ėmiau gilintis į moteriškumo kūrimą pagal taisykles ir normas, – prisimena A.Ivaškevičiūtė. – Galų gale spjoviau į stereotipus ir nusprendžiau be suvaržymų realizuoti save taip, kaip noriu, o ne taip, kaip „reikia“.

Jau penktus metus vedu mokymus internetu, asmenines konsultacijas, rašau knygas. Be to, sportuoju, piešiu, auginu gėles, dainuoju, šoku ir veikiu tai, kas mane džiugina.“

Vienkiemyje 6 metus gyvenanti Asta džiaugiasi pagaliau atradusi save, mėgaujasi supančia ramybe, laukais, miškais, vėju ir, žinoma, savo auginamais gyvūnais. O jų čia ne vienas – moteris rūpinasi šunimi, trimis katinais, kartu namie gyvenančiais višta ir gaidžiu bei kitame namuke lauke įkurdintomis dar trimis vištomis, gaidžiu ir dviem žąsinais.

Asmeninio albumo nuotr./Asta Ivaškevičiūtė su žąsimis
Asmeninio albumo nuotr./Asta Ivaškevičiūtė su žąsimis

– Papasakokite, koks yra jūsų ryšys su gyvūnais? Nuo pat mažens namie sukdavosi augintiniai ar jų draugystę atradote tik suaugusi?

– Gamta man nuo vaikystės buvo labai svarbi. Kai buvau maža, gyvenau Karoliniškėse Vilniuje, kur su tėvais dažnai leisdavomės į žygius. Tuomet persikraustėme į Justiniškes, šalia mano mokyklos ganėsi karvės, kiek toliau buvo miškai, laukai. Ten prabėgo mano vaikystė.

Dabar gyvenu vienkiemyje dėl tos pačios priežasties – poilsiui nuo kasdienio darbo su žmonėmis ir jų problemomis man reikia erdvės, dangaus, po langais besiganančių stirnų, tolumoje kriuksinčių šernų, briedžių. Visko, ko nėra mieste. Nesu priešiškai nusiteikusi prieš miestą – mėgstu ten atvažiuoti. Anksčiau gyvenau mieste ir į gamtą vykdavau laisvalaikiu, o šiuo metu yra atvirkščiai.

Nelabai prisimenu laiko, kai neturėčiau gyvūnų – nuo vaikystės kas nors šalia augdavo. Dabartiniai mano augintiniai jau solidaus amžiaus: trims katinams yra 10–15 metų, šuniui – apie 10, vištoms, gaidžiams ir žąsinams – apie 6.

– Kokios yra augintinių istorijos? Kaip jie atsidūrė jūsų namuose?

– Mano vyriausias katinas – didžiausia socialinių tinklų žvaigždė – Sirijus su manimi apsigyveno dar mieste. Kartą laukiau lifto 9 aukšte ir išgirdau labai keistą garsą – tarsi girgždesį, sklindantį nuo laiptų, vedančių ant stogo. Kai pasižiūrėjau į tą pusę, pamačiau oranžinį kamuoliuką, spoksantį pro turėklus į mane ir kniaukiantį. Tai ir pasiėmiau jį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Huawei FreeBuds 6i“ – iki 100 eurų kainuojančios belaidės ausinės
Reklama
Vaikų vasaros atostogoms įsibėgėjant, „Telia Play“ kino rekomendacijos vaikams ir visai šeimai
Reklama
„Įspūdžiai išliko visam gyvenimui“: TV bokštas kviečia pasivaikščioti 170 metrų aukštyje
Reklama
Sužadėtuvių žiedo paieškos: kaip išrinkti tinkamiausią?