„Mes du kartus gyvenime esame viską pradėję nuo nulio. Pirmą kartą – kai emigravome į Šiaurės Airiją. Ten gyvenome septynerius metus, o tada nusprendėme grįžti. Sugrįžome ir vėl viskas nuo nulio.
Grįžome su vaikais: dukra ėjo į pirmą klasę, kita – į darželį. Tada ir atidarėme „Vanilinį dangų“, sudėjome į šį verslą visas santaupas, išsinuomojome Tauragnuose namą. Ten gyvename iki šiol, tik namą jau nusipirkome“, – sako Vaida.
Nors Vaida yra kilusi iš Molėtų, o Povilas – vilnietis, po gyvenimo užsienyje pora suprato nenorinti grįžti į didmiestį: „Norėjome mažesnio miestelio. Molėtai pasirodė per maži, nors dabar ten irgi turime kavinę. Pasirinkome Uteną ir čia atvažiavome. Su šiuo miestu nėra jokių sąsajų – nei giminių, nei tėvų. Atvažiavome visai į svetimą miestą.“
Gaminti desertus išmoko Šiaurės Airijoje
– Vaida, esate įvairių desertų gamintojai. Kodėl Utenoje nusprendėte įkurti būtent desertinę, o ne, tarkime, cepelininę? Galbūt patys mėgstate desertus?

