Rašytinė legenda pasakoja, kad XIV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvariškis Goštautas į šią vietą pakvietė pirmuosius pranciškonus. Čia buvo įkurtas vienas pirmųjų medinių vienuolynų. Vėliau kunigaikštis išvyko iš miesto, o lietuviai, tuo metu dar buvę pagonys, supyko dėl primetamos krikščionybės.
„Tuomet jie užpuolė vienuolyną, jį sudegino, o 7 pranciškonus žiauriai nužudė. Legenda pasakoja, kad jų žūties vietoje ištryško šaltinis. Vėliau ten buvo pastatytas kryžius, o dar vėliau – koplyčia ir Šv. Kryžiaus bažnyčia“, – pasakoja sesuo Onutė.
Žmonės tvirtai tikėjo, kad ši vieta yra stebuklinga. Iš pradžių čia iškilo kryžius, vėliau – medinė, o dar vėliau – mūrinė koplyčia. „Mūrinė koplyčia yra išlikusi nuo 1543 metų. Žmonės ją žinojo, todėl atvykę į Vilnių ateidavo pasimelsti, o koplyčią prižiūrėjo paskirtas kunigas“, – sako pašnekovė.
