Sekite 15min Google
Žirgas – ne tik gražus gyvūnas
Kyviškėse įsikūrusiame žingyne „Jojimo menas Bingo“ pasitinka įkūrėjas Jaroslav Petrulevič ir žirgų trenerė Raimonda Palionytė.
R. Palionytė pati yra profesionali raitelė – 2025 metų suaugusiųjų čempionė kartu su žirgu Tango ir 2025 metų Lietuvos dailiojo jojimo čempionato penkiamečių žirgų užskaitos čempionė su žirgu Rosero II.
Tačiau, pasak jos, jojime svarbiausia ne vien rezultatas.
„Mes varžomės kaip duetas. Visada sakau, kad žmogus be žirgo yra tik žmogus, o žirgas be raitelio – vis tiek išlieka žirgu. Rezultatą pasiekia ne tik raitelis. Tai yra dviejų širdžių ryšys ir harmonija“, – sako R. Palionytė.
Todėl žirgyne daug dėmesio skiriama ne tik jojimui. Čia rengiamos stovyklos, kurių metu vaikai mokosi prižiūrėti žirgus, suprasti jų elgesį ir su jais susidraugauti.
O pats J. Petrulevič su žirgais draugauja nuo vaikystės. „Augau šiose apylinkėse, nors žirgų aplink niekas neturėjo. Mane jie traukė nuo vaikystės. Net iš mokyklos bėgdavau iki kolūkio žirgų“, – prisimena jis.
Pirmąjį savo žirgą vyras įsigijo neįprastai. „Norėjau visada turėti savo žirgą, tačiau neturėjau daug pinigų. Tad pirmą žirgą pigiai išpirkau iš skerdyklos. Jis buvo didelis ir piktas, tačiau žinojau, kaip prie jo prieiti“, – pasakoja J. Petrulevič.
Būtent su tuo žirgu prasidėjo ir kelias į žirgų teatrą.
„Kai pradėjau su juo žaisti, jis pradėjo man rodyti tokius triukus, kokių kiti žirgai net nedarė. Tada ir atėjo mintis įkurti žirgų teatrą „Bingo“, – sako vyras.
Teatras pavadintas vieno iš pagrindinių jo žirgų ir paties žirgyno simboliu tapusio Bingo vardu.
Žirgai tampa aktoriais
Žirgų teatrą „Bingo“ galima pamatyti būtent šiame žirgyne. Kaip tikriausiame teatre, sudėdus ar šiaudų kitkų lauki pasirodymo, o suskambus muzikai į aikštelę-sceną išbėga keturkojai aktoriai. Tai, ką čia žirgai parodo kartu su Jaroslavu, tiesiog prikausto ir supranti, kad to dar niekur nesi matęs.
Gal tai ir vilioja lankytojus – žirgų magija, jauki aplinka, ir net visada kampe žybsinti eglutė- jausmas tarsi kaip per Kalėdas.
„Aš tai vadinu žaidimu, kur žirgai parodo ką jie gali“, – sako Jaroslavas.
Dabar žirgyne gyvena 16 žirgų. Dalis jų į šią vietą pateko iš sudėtingų sąlygų. Vis dėlto, tinkamai paruošti, jie gali dalyvauti ir varžybose.
„Mes padarome tai, kas yra neįmanoma, įmanoma. Būna didelė nuostaba, kai tokie žirgai tampa turnyrų čempionais“, – sako R. Palionytė.
Anot jos, varžybose žirgo išvaizda nėra svarbiausias dalykas. Vertinami jo judesiai, technika ir tai, kaip raitelis sugeba jį parodyti.
„Ar tavo žirgas gražus, ar negražus, tai jau antraeilis dalykas. Stengiamės parodyti žirgus iš geriausios pusės, tad daug svarbiau pasitikėjimas aikštelėje“, – aiškina trenerė.
Tam reikia ne vien gero žirgo, bet ir daugybės valandų darbo. „Daug kas neįsivaizduoja, kokį įdirbį reikia padaryti, kad paprastesni žirgai taptų nugalėtojais. Tai yra šimtai valandų darbo ir daugybė su žirgais praleistų dienų. Svarbiausia – nuoseklus, kantrus darbas, o sėkmė yra vos keli procentai“, – sako R. Palionytė.
Stovyklos užsipildo akimirksniu
O štai vasaromis „Jojimo menas Bingo“ žirgyne klega vaikai. Čia jie mokosi be tik jodinėti, bet ir rūpintis žirgais, juos suprasti.
„Vietos greitai užsipildo, tad galima jau galvoti ir apie kitą vasarą. O dabar galima atvykti į jojimo treniruotes. Žirgai tikrai geri, tad čia gali jodinėti išmokti nuo vaikų iki suaugusių“, – pasakoja Raimonda.
Visą vasarą vaikų klegesys skambėjo ir Mickūnų jojimo klube „KEMK Žirgai“. Čia stovyklos rengiamos jau septintus metus iš eilės.
Viena iš Mickūnų jojimo klubo įkūrėjų ir žirgyno „KEMK Žirgai“ savininkė Lina Zapolska sako, kad vaikams čia – tikra atgaiva ir puiki proga bent savaitei atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių.
„Mūsų toks tikslas ir buvo – atitraukti vaikus nuo ekranų. Jie čia gyvena visą savaitę, mokosi jodinėti, užsiima kitomis su žirgais susijusiomis veiklomis – nuo protmūšių iki piešimo ant marškinėlių. O karštomis dienomis lekia ir į tvenkinį išsimaudyti. Atrodo, kad telefonai ir kiti išmanieji įrenginiai jiems tampa visai nebesvarbūs“, – sako Lina.
Į stovyklas vaikai atvyksta ne tik iš Vilniaus rajono – kai kurie jų atvažiuoja net iš Klaipėdos.
„Visi čia susidraugauja, kartu leidžia laiką. Maisto patys netiekiame, tačiau užsakome iš Mickūnuose esančios „Žaibo picos“. Kad ir kaip vaikai mėgtų mėsainius ir picas, renkamės sveiką, naminį, vaikams pritaikytą maistą. Tačiau penktadienis – būtent ta diena, kai valgoma pica. Tai jau tapo gražia tradicija, kurios nebegalėtume pakeisti, nes vaikai, į stovyklas atvykstantys ne pirmus metus, jau laukia būtent penktadienio picos“, – šypsosi L. Zapolska.
Žirgai į Linos gyvenimą sugrįžo po pertraukos
Pati Lina su žirgais susipažino dar vaikystėje. Jodinėti pradėjo būdama aštuonerių, dešimt metų treniravosi Belmonto žirgyne, vėliau – Jašiūnuose. Gyvenimas ją buvo nuvedęs ir į Vokietiją, kur daugiau nei trejus metus tobulino jojimo įgūdžius, startuodama varžybose už Hiunfeldo jojimo komandą.
„Grįžusi į Lietuvą sukūriau šeimą, auginau vaikus, tad žirgai kuriam laikui buvo palikti nuošalyje, bet tikrai nepamiršti. Sapnuodavau naktimis, kad joju, ilgėdavausi jojimo ir žirgų kvapo. Galiausiai supratau, kad žirgai yra mano gyvenimas ir be jų nebegaliu būti. Taip įsigijome žirgus savo šeimai. Tai buvo tarsi žirgyno pradžia“, – pasakoja ji.
Šiandien „KEMK Žirgai“ žirgyne gyvena apie 20 žirgų, o jojimo klubą nuolat lanko apie 60 žmonių. Be to, mokslo metais čia vyksta įvairūs būreliai ir edukacijos.
Tačiau, pasak L. Zapolskos, kiekvienas į žirgyną atvykstantis žmogus turi skirtingų lūkesčių.
„Mums svarbus žmogaus ir gyvūno ryšys, tad visada pirmiausia išsiaiškiname, koks yra atvykusiųjų poreikis – tiesiog pabūti su žirgais, pramokti joti savo malonumui, nekenkiant nei sau, nei žirgui, ar norima rimčiau sportuoti“, – sako ji.
Anot Linos, žirgyne laukiami visi. Mažieji lankytojai gali išbandyti pramoginį pajodinėjimą poniuku tuomet, kai jau nebijo užlipti ant jo nugaros. Mokytis joti galima nuo tokio amžiaus, kai vaikas jau geba suprasti ir vykdyti trenerio nurodymus. O viršutinės amžiaus ribos apskritai nėra – į žirgyną mielai priimami ir senjorai, norintys išmokti joti, prisiminti jojimo malonumą ar tiesiog pabūti su žirgais.
„Esame atviri visiems – nesvarbu, kiek žmogui metų. Kiekvienas čia gali atrasti savo ryšį su žirgu“, – sako L. Zapolska.
Visgi sportinių aukštumų su žirgyno žirgais siekti nepavyks, nes teikiant jojimo paslaugas pirmiausia atsižvelgiama į žirgą, jo sveikatą ir griežtai reglamentuojamą krūvį. Dėl nemažo lankytojų skaičiaus žirgai yra tausojami. Tačiau jei matoma, kad vaikas turi rimtų sportinių ambicijų, jam rekomenduojama ateityje įsigyti nuosavą žirgą ir toliau treniruotis klube, siekiant aukštų sportinių rezultatų.
Žirgai jaučia žmonių nuotaikas
Į žirgyną galima užsukti ir tiesiog pabūti su gyvūnais. Pasak L. Zapolskos, tam nebūtina būti patyrusiu raiteliu. Svarbiausia – pagarba gyvūnui.
„Žirgai jaučia emocijas. Jei atvyksta kiek liūdni žmonės, žirgai gali paguosti. O jei žirgas jaučia agresiją, prie tokio žmogaus tikrai neis arba taip pat gali atsakyti pykčiu. Čia taip pat kaip ir žmonių santykiuose“, – sako ji.
Tačiau už ramaus pasivaikščiojimo su žirgais slypi kasdienis ir nelengvas darbas. Šiame darbe Linai padeda ir jos sūnus Karolis, kuriam – 13 metų. „Nežinau, kaip pati tiek visko suspėčiau, jei ne Karolis. Jis nuo pat gimimo gyvena žirgais. Jis čia auga, viską mato, mokosi ir jau dabar yra didelė mano pagalba žirgyne“, – pasakoja Lina.
„Galima sakyti, dirbame 24 valandas per parą, nes nutikimų būna įvairių ir juos reikia spręsti. Kartais žirgai nusprendžia pabėgti į laukus – tenka juos gaudyti. O kartais kuris nors suserga. Žirgai nepasakys, kad jiems kažkas negerai, tad reikia mokėti tai suprasti pagal jų elgseną ar kitus ženklus“, – pasakoja L. Zapolska.
Vis daugiau vietų pabėgti nuo miesto
Žirgynų populiarumas auga, tačiau pašnekovai sako didelės konkurencijos nejaučiantys. Priešingai – džiaugiasi, kad žmonės vis dažniau ieško galimybių pabūti gamtoje ir atrasti ryšį su gyvūnais.
Tad norint pakeisti aplinką nebūtina planuoti tolimos kelionės. Kartais pakanka išvažiuoti iš Vilniaus, pasukti link laukų ir leisti sau bent kelioms valandoms sulėtėti.
