Kai pirmą kartą važiuodama pro šalį pamačiau virtine išsirikiavusias mašinas, pagalvojau, kad laidotuvės. Nes netoli nuo tos vietos tikrai yra kapinės. Na, galvoju sau, didelis žmogus mirė, kad tiek atvažiavo pagerbti. Didelis buvo turbūt ir didis savo darbais.
Grįždama iš miesto už trejeto valandų matau tą patį vaizdą! Galvoju: koks tu bebūtum didis, negalima taip gyvųjų kankinti! Numirei ir keliauk! Kiek čia laiko tave užkasinės?
Už poros dienų važiuoju ir negaliu patikėti savo akimis! Arba jie nebuvo parvažiavę namo iš laidotuvių, arba vėl iš naujo atvyko, nes tada kažkas nepavyko.
Jaučiu kažkas čia ne taip. Skambinu draugei, kuri žino viską, net tai, ko iš tikro nežino. Pasirodo žmonės atvažiuoja pažiūrėti gėlių ir nusifotografuoti su chrizantemomis.
Negalėjau patikėti. Bet paskiau pasipylė kaip iš gausybės rago daug vietų, kuriose daug atvykėlių, kad nusifotografuotų. Prie ko nors. Kas auga, guli, stovi, drybso.
